Močiutės malda

Nužydi ir gražiausias žiedas,

Kaip ilgalaikės laimės

Niekada nėra,

Nėra vienos tiesos,

Visi juk esame skirtingi

Ir neieškokime gėlės,

Kuri sustingusi

Visa iš aukso išlieta.

Ten rasis smiltis,

Iš kur jis iškastas,

O vėjas dar atneš dulkes...

Nušveičiau savo žiedą,

Kurį gavau per vestuves,

Padovanojau jaunajai,

Kuri dabar mano vaikaičių

Mylima mama...

Nėra vienintelės gėlės

Ir laimės amžinos

Dar žemėje nėra.

Laimingi tuo, ką davė Dievas,

Kitos maldos irgi nėra.