Klavišai
– žingsniai,
Iš
gelmės – į šviesą,
Laipteliai
praeities,
Kur
guli susiglaudę
Mano
kartos žiedai
Ir
tavo ateities...
Kiek
nuėjai, jau mūsų,
Nebegaliu
atskirti,
Kurį
klavišą spaudžia atmintis,
Kuris
duria į širdį,
Lyg
kaktuso spyglys.
Nuliūsta
ir sustingsta,
Vėl
keliasi iš naujo,
Skleidžiasi
raudonas žiedas,
O
širdyje – ugnis,
Jos
neužgesina liūtys,
Jei
dega namų židinys...
Pagrok,
grok taip ilgai,
Kol
tau rašau
Iš
savo atminties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą