2016 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Gražios visiems šventės





Tuk tuk širdelė,
Dilgt...
Net ir mažytis jau supranta,
Kada šalia nėra
Stipresnės rankos.
Labai svarbu paskui,
Kas ves ir per mokyklos slenkstį,
Reikia juk visada
Palaikymo ir atjautos,
Kad kas patartų.
Kaip svarbu tėtis ir mama,
Ir artimų žmonių palaikymas,
Kad nedarytume klaidų,
Kurioms vien nuojautos
Nebe pakanka.
Tuk tuk širdelė,
Dilgt kažkas giliai
Netgi ir man,
Kada vaikaičiai į mokyklą rengiasi.
Rugsėjo pirmąją linkiu,
Nors skaisčios saulės,
Gražios šventės.


Šiltas gamtos atodūsis





Karščiausias metas nusisuko
Ir su vėju nudundėjo,
Pražysti skuba paskutinės gėlės,
Ilgom blakstienom mirksi astrai,
Po vieną skleidžiasi kardeliai,
Lineliai supasi darželyje,
Tarsi įsimylėję...
Nebus šiais metais taip gražu,
Nes vasara praėjo,
Dar džiaugiasi paskutiniu šiltu atodūsiu rugsėjis.
Gyvenimas nestovi vietoje –
Tai tiksintis negirdimai gyvybės laikrodis:
Čia buvo – jau į praeitį,
Lyg rūkas išsisklaidė,
Voratinklyje pasisupęs pienės pūkas
Kažin kur nuskriejo.
Dar skinsim obuolius sode,
Jau kvepia pyragu
Mėnulis danguje aukštai,
Juk jam nebaisios pūgos,
Šaltas vėjas,
O saulė vis arčiau prie horizonto šliejasi...
Nuskintus ir švelnius žodžius
Į kraiteles sudėjau,
Palaimino kvapnusis gvazdikėlis.



2016 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Rugsėjis


Rugsėjis džiugina visus, –
Kas gėrio grūdą sėjo,
Kas rinko likusius ant žemės,
Kas duoną kepė
Ir kitiems padėjo
Atrasti prarastus džiaugsmus,
Kas į mokyklą ėjo...
Visiems pradžia – tai mokykla,
Kur žinias renka,
Paskui sėja.
Kaip gera palinkėti mokiniams
Ir mokytojams, ir tėvams,
Kad kartu valgytų susėdę
Prie knygos, kur tiek daug šviesos
Visų laikų žmonės čia pasėjo.
Skardus skambutis
Kviečia ir dabar
Ir visiems primena,
Kad naujas sėjos laikas prasidėjo.

2016 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Jaudinančios dienos



Beliko kelios dienos – vėl rugsėjis,
Mokyklos durys perdien atidarytos,
Už jų – tik geri pažymiai,
Mokytojos į dienyną įrašyti.
– Aš jau mokyklą aplankiau, –
Lyg pasigirdamas pirmokas šypsosi.
– Ir sąsiuviniai nupirkti seniai,
Tiktai neprirašyti...
Skaitau, skaičiuoju jau seniai,
Bet daug kitų darbų mokykloje,
Kurių dar nežinau,
Bet mokysiuosi stropiai,
Kaip darželio grupėje.
– Tikiu, – tėvelis pritaria. –
Dabar tik gėlę mokytojai
Išsirinkti liko.
– Man gražios rožės
Ir jurginų nuostabūs žiedai,
Manau, patiks jai.
– Žinoma, gėles myli visi,
Suaugę ir maži, nes jos ir kvepia rudeniu,
Saulutės spinduliui iš dangaus blikstelėjus.


2016 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis

Savas




Kaip miške medžių įvairovė,
Taip tarp žmonių – nėra tokio kito,
Kuris atstotų savo išsirinktą,
Net dvynio skirtingi keliai.
Tos pačios gėlės žydi,
Bet ant vieno stiebo
Tokie nevienodi jų žiedai,
Vienas – šviesesnis,
Kitas – daug didesnis,
O auga juk po vienu dangaus stogu,
Apšviečia ir tie patys spinduliai.
Suderintos gitaros garsas skamba
Ne visuomet tolygiai,
Nes muzikanto pirštai liečia įvairiai,
Kiekvienas garsas širdį jaudina kitaip.
Gyvenimo melodijas džiaugsmingas
Keičia liūdnos, –
Tokie įvairūs pinasi jausmai.
Tik laisvi paukščiai pagal žvaigždes
Pasirenka kryptis lemtingas,
Kai išskrenda ir grįžta
Taip pačiais keliais.
Betgi ir jos tiktai iš tolo, rodos, spingsi,
Kai negali pasiekti
Savojo dangaus...



Antra jaunystė



Pražydo rudeniop erškėtrožė,
Koks puošnus visas krūmas,
Šalia raudonom uogom džiugina
Laiku pavasarį pražydęs,
Paukščiams duos naudos.
Po to ir antrą kartą
Akacijos žydės.
Gal jos ne čia užgimusios,
Pameta laiką, rudenėliui šypsosi,
Bet nebe taip ir kvepia,
Tiktai džiugina akis.
Dažnai pamąstome apie laiko ritmą,
Norėtum antrą kartą sužydėti,
Rankas į saulę tiesdamas
Meilius žodžius kalbėti,
Pagauti vis trumpėjantį ir spindulį,
Net danguje savo paveikslą
Tarp debesų nupiešęs
Paskutine metų šiluma pasigėrėti
Ir paskęsti dar atminimuose.
Antra jaunystė – viltis apgaulinga…
Nebe užmegs erškėtrožė,
Tik žiedlapiai po vieną,
Kaip ir dienos, nubyrės.



2016 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis

Pirmokams




Žaislams paskirtoje lentynoje 
Mažytės mašinėlės, perskaitytos knygos,
Įvairūs piešiniai, matyti mažiems filmuose,
Nuliūdę pamiršti ir kareivėliai
Su plastmasiniais šautuvais, –
Kiek daug nebereikalinga.
Išaugti spintoje ir marškiniai,
Vasariškos kepurės, saulėje nublukusios,
Rugsėjis kalbasi kitaip, –
Jau laukia suolas ir kuprinė,
Pilna mokslo knygų.
Sveiki, mažieji mokiniai,
Čia – pirmas amžiaus virsmas,
Kupinas smalsių akių,
Dar baimė – ne taip suskaičiuoti,
Raideles raityti,
Kai klausia viena mokytoja,
O tiek daug vaikų,
Kaip nejauku kažko neatsakyti,
Bet ir smagu parodyti, ką jau žinai,
Pradžiuginti tėtį, mamytę.
Nuo šiol rugsėjis ir visi draugai
Pasveikins tave vis kiekvieną rytą.

2016 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Keliai




Kai liūdna, debesyse nardau
Ir mintyse skaičiuoju – per mažai,
O žemėje – tik pievos ir miškai,
Upeliai ir melsvieji ežerai,
Kuriuose debesėliai nusiprausia
Ir bėga dangumi toliau.
Čia gimstama ir kylama aukščiau,
Rasos lašais ir snaigėmis pavirsta
Visos mūsų svajos
Ir vėjo pustomais krislais,
Kurie palieka prie gyvybės kelio
Ir pasisveikina su gimstančiais...
Prasideda kaskart nauja kelionė –
Nuo žemės lig dangaus,
Kuris aukštai aukštai, –
Į ten ir kopiame lietaus lašais.


2016 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Baltramiejaus vakaro nostalgija


Kai rytais pro miglą kyla saulė,
Skaisčiai šviečia įdienojus,
Barsto spindulius dar į medžius,
Ištuštėjusius gandrų namus,
Tebedūzgia vapsvų spiečiai
Prie nukritusių saldžiųjų obuolių...
Tada širdį gelia
Lyg įkyrios vapsvos – mintys netikėtos, –
To jau niekad nebebus.
Danguje keliai nepažymėti,
Tiktai žvaigždės spingsi naktimis,
Primena, kur gimė, augo
Ir sparnus pakėlė,
Su patyrusiais pradėjo
Pirmąją gyvenime kelionę
Ilgu trikampiu išsirikiavusios
Baltųjų gandrų voros
Ir pasuko toliau nuo namų,
Kurie buvo tokie ramūs,
Pilni saulės spindulių...
Ši diena – tokia svarbi,
Kad ir praradęs namą,
Kuriame vaikai užaugo,
Atsisveikina su tais,
Kurie į debesis keliauja...
Ar tikrai visi sugrįš?