Skiriu Martai.
Kažkur šilčiau,
Negu mano gimtinėje,
Kažkur kalnai
Ir upeliukai neužšąla.
Kažkur ir paukščiai lesa
Ištisus metus
Vis naują uogą,
Naują grūdą lesa.
Tenai daina skambi
Ir iš krioklių ištryškusi
Gurgena, šneka,
O slėnyje jau tyliai teka...
Tenai kalnų šlaitai
Daug aukštesni
Už mano kalną,
Bet laimės žiburį
Čia žmonės kelia
Ir gana dažnai
Jam nusilenkia...
Tavo pirštus matau,
Kaip muziką išgauna
Ir šypsosi visi kalnai,-
Prieš muziką lygūs visi,
Joje jausmai užgimsta
Ir užauga.