Sušalę žodžiai, bet tikri

Per tundrą kelią,

Ne tik vilkai išmynė;

Kirtimuose poškėjo kirviai,

Iš mūsų šalies atvežti,

Pakelėse sustingo kryžiai

Iš daugelio šalių

Ir katalikiški.

O kas galėjo melui atsispirti,

Kai buvome banditais

Ten vadinami,

Iš pradžių ir bijojo žmonės,

Ruda meška,

Žiemą pakilusi,

Net vilkai buvo baisesni.

Kalbėjo, kas sugrįžo,

Garsiai pasakyti vis bijojo,

Kiek liko pakely,

O traukinio vagonuose

Be švento sakramento mirė,

Liko neužkasti.

Skaitau knygas,

Ant skiaučių parašytas,

Net už maldaknygę

Tie žodžiai brangesni...

Mūsų keliai

Per visą tundrą

Tarsi kaulais išgrįsti.