Per
tundrą kelią,
Ne
tik vilkai išmynė;
Kirtimuose
poškėjo kirviai,
Iš
mūsų šalies atvežti,
Pakelėse
sustingo kryžiai
Iš
daugelio šalių
Ir
katalikiški.
O kas
galėjo melui atsispirti,
Kai
buvome banditais
Ten
vadinami,
Iš
pradžių ir bijojo žmonės,
Ruda
meška,
Žiemą
pakilusi,
Net
vilkai buvo baisesni.
Kalbėjo,
kas sugrįžo,
Garsiai
pasakyti vis bijojo,
Kiek
liko pakely,
O
traukinio vagonuose
Be
švento sakramento mirė,
Liko
neužkasti.
Skaitau
knygas,
Ant
skiaučių parašytas,
Net
už maldaknygę
Tie
žodžiai brangesni...
Mūsų
keliai
Per
visą tundrą
Tarsi
kaulais išgrįsti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą