2008 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Eglės naktis


Kai laukiau mylimo ,
Žvaigždelės ėmė šviesti .
Pas jį su nerimu ėjau-
Ar jis supras ,
Ar atsilieps į mano
Širdies šviesą...
Žinojau-Moters pareiga
Į burtų paslaptį
Kelius nutiesti ,
Ilgai ,kol saulė patekės ,
Tiktai blakstienomis
Jo skruostą liesti.
O jeigu sielos spinduliai
Blausiau nei žvakė
Imtų šviesti ,
Nekaltink tu manęs-
Ne tuo taku ėjau ...
Ne tuo vardu šaukiau-
Nebūsim dviese.
2008

Jums yra už ką...



Ant suolų tylinti
Eilėraščių knygelė ,
O prieš visus po vieną
Atsistoja išdidi ,
Sava-tai mano mokinė...
Ir nuo širdies į širdis
Žodžiai įsilieja ,
Kai kalbasi poezija-
Dabar jau nuo Tavęs.
Tokios akimirkos didingos
Visada išlieka-
Ir nesvarbu nei pažymys ,
Nei sąsiuvinyje nereikšminga
Gramatinė klaida,data.
Einu per mišką ,
Prisiminimai sieloje įstringa...
Kalėdos tuoj - vargonai gaudžia
Ir kiekvienam iš Jūsų
Po eglutę akyse išsaugau -
Siunčiu po vieną Jums,
Jeigu svarbu arba yra už ką...
2008 metų Šv.Kalėdos mano ,,vaikučiams"

2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

Visam gyvenimui


Kiek daug yra gyvenime
Griežtų taisyklių
Ir tarp žmonių-kaip gamtoje.
Kas numeta lapus, gal ir pavydi
Žalios spalvos per ištisus metus.
Visam gyvenimui,atrodo,renkam draugą ,
Pasitikėjimą vadinam MEILE ,
Manome,nors bus sunku ,
Prie mylimo priglaudus veidą ,
Galėsime žingsniuoti amžinu ritmu...
Prie pirmos nuokalnės dažnai paslysta
Ir ritas abejonės, girdomos melu .
Pažiūrim į akis - nebepažįstam, -
Nėra ten žydinčių žaliųjų pataisų.
2008

Vaišių stalas

Aš nemačiau,kaip vaišėms
Ruošiamas karalių stalas-
Jerubės,sako,kanarėlių padažai ,
Kad iš tolimų kraštų čia atkeliavę
Būtų nustebinti labai...

O aš ,prisėdusi prie savo stalo ,
Sniegelio baltą staltiesę taisau-
Ant jos padėtas apynėlis ,
Ąžuolo lapelis,paparčių puokštė ,
Raudoni,iš kažkur čia atpūsti ,
Gal sniegenų nešti klevo lapeliai-
Neparagausi jų tikrai...

Nuo stalo pasikels karaliai ,
Ką valgė,gėrė greit pamirš...
Liks amžinai užtiestas mano stalas ,
Kai ruošia jį vieni paukšteliai
Ir miškai.

2008 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Kelmučiai

Prie sutrūnijusių kelmų
Kelmučiai glaudžias-
Paliesti ar nuskinti
Darosi baugu ...
Nukritę lapai
Tarsi kokią paslaptį
Iki žiemos išsaugos-
Geltonos kepurėlės
Stiepiasi ir auga ,
Nors niekas jiems neatnešė
Nei turtų,nei papuošalų brangių.
Gal susirinks kokia gražuolė ,
Kada kankorėžį lukštenti baigs -
Čia niekas veltui neprapuola ,
Suras ,jeigu labai prireiks.
2008

Nepagailėjo


Draugų būry gyventi gera ,
Kai laido sąmojus,juokus...
Pamato,kaip vieni kitus praaugo ,
Iš aukšto kartais mato žioplesnius.
Dažnokai siaučia audros,vėjas
Išblaško net gerus draugus ,
O virsdami kitų nepagailėjo-
Nepasidžiaugsi styrančiu stuobriu...

Paminklai

Išvirsta iš šaknų,bet vis dar auga
Ir puošias apdaru žaliu...
O jų paminklas -juodas kelmas ,
Tik niekas neužrašo atminties raidžių.

Didžiulei eglei šaknys-tai pagalba ,
Kad pasidžiaugtų-gyvenu...
O kada styro lyg ragai jos kelmas ,
Paminklas lieka praeities dienų.



Kitus- tiktai šešėliai lanko ,
Kad nors trumpam pabūtų su draugu .
Seniai lankytus , samanos apauga ,
Paminklas lieka...LAIKAS -užmaršus.

Šv.Kalėdų naktį

Šventų Kalėdų naktį tylią
Žvaigždelėmis apšviestas
Dangus aukštai ir pakraščiai-
Šią valandą nepaprastas laukimas
Užlieja širdį tartum spinduliai.
Kalėdinė giesmė su mėnesiena plaukia
Giedru ,be debesėlių dangumi ,
Kai pakeli akis ir atgimimo lauki ,
Lyg angelų didingą chorą išgirsti...
Šią naktį sielos vartai atsidaro-
Kiekvieną laimei su savim kvieti ,
O prakartėlėj MOTINĄ
Su Dievo kūdikiu ant rankų
Pagarbini ir džiaugsmą parneši
Lyg žvakę, uždegtą širdy.

2008 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Šv.Kalėdos



,,Leliumai"...-tarsi girdžiu-
Senolė prie ratelio gieda...
,,Kalėda"...-atataria
Linksmi vaikų balsai...
Lyg sniego gniūžtė
LAIKAS rieda
Ir žvakės šviesoje ištirpsta
Juodos nakties nasrai.
Matau -Didysis virsmas brenda
Ir sielą atrakinti bando
Tik su vieninteliu Kalėdiniu raktu.
Kada susuks vėjaputinius užu lango ,
Tada ilgam prisnūs žiema -
Sūpuosiu ją lyg kūdikėlį sau ant rankų
Ir įsileisiu šviesą su giesme...
,,Din-dan"...-bažnyčios varpas gaudžia ,
Ties prakartėle priklaupiu-
Kasmet Šv.Kalėdų naktį
Pasveikinti širdy gyvybę naują
Ir motinystei nusilenkti
Ateinu.

2008

Skausmas





Sunku suvokti,
Kas yra tas skausmas
Ir kokia kaina jo ,
Kai žiūri į akis-
Gal kartais nebebijome
Pačios mirties,bet skausmą
Ar iškentės širdis...
O jeigu su skausmu gyventi ,
Kaip susitaikyti su šia mintim ,
Lyg eglei liemenį sužeistų
Ir pasakytų :,,Dar nemirk"...
Todėl užjausdama paglostau-
Dėl jos galiu tik tiek ...
Gal nesijaus pažeminta ,
Bet skausmas liks vis tiek.
2008

Pušelė


Kada žiūriu į moters veidą ,
Prisimenu mamos akis ,
Apsunkusį nuo rūpesčių ,
Nelaimių , gimdymų
Jos liemenį, iki juosmens kasas...
Gal palaužta pušis-
Menu ir jos vešlias šakas .
Matau įdiržusius motulės delnus ,
Bet dar ilgai stiprias ,
Nors ir sugrubusias rankas.
Dažnai galvoju,kaipgi vardą renka, -
Kad jis lydėtų,gelbėtų kažką
Ir virš galvos spindėtų ,
Kai su meile taria ,
Vėliau vadina tik mama...
Kodėl neduoda gimusiai
Pušelės vardo,juk ji žaliuoja ,
Auga smėlyje tokia liekna
Ir atkakli-nebijo vėjų ,
Net žiemą pasipuošus-
Amžinai auginanti
Ir visada žalia...
2008

Šakos


Galingos šakos
Ąžuolą apgaubia
Ir glosto vėjui pučiant
Veidą ir akis...
O rankos visada
Jam būna gailestingos-
Prisiima tik sau audras.
Ir lūžta ,krinta net su lapais...
Gerai,kai barsto
Rudenį subrendusias giles.
O būname labai neišmintingi ,
Kai laužiam dėl garbės
Vainikams jo šakas.
Jis stovi vienas tarp berželių
Išskleidęs taip plačiai šakas-
Mums rodo kelią ,
Kaip širdis ir rankas suglaudę
Šlamėtume lyg vientisa giria ,
Deja...
2008

2008 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Formos


Gyvename lyg uždaros erdvės
Spalvų ir formų
Besikeičiančiam pasauly...
O visada pirma pamatome akis ,
Kurios apvalios tarsi saulė
Sušildo sielą-viską aplink mus.
Vilioja ir gražiai išlenktos lūpos ,
Kai pasiruošia susitikti bučiny.
Kada bespalvėje padangėje
Tarsi rūke nemokam formų pasirinkti ,
Paliekame paniurę,priblokšti...
Apčiuopiame ir delno formas ,
Kai glosto kaktą mylimo ranka .
Kaip išlaikyti iki galo normą ,
Kad forma ir spalva-
Tai MES.

Šalta



Galingi medžiai
Iki kelių įsibrido ,
Sustojo balų pakraščiais.
Po šaknimis durpynas
Rudenį praskydo
Ir liko bestovį
Lyg pakelti kažkur aukštai...
Žiūriu į pirmą ledą ,
Argi jiems nešalta-
Nukritę lapai
Tartum suvelti plaukai ,
Nudžiuvusių šakelių
Juoda skraistė-
Tarytum raganų
Neužtarnauti kėslai
Paspęsti seniai...
Nuvirtusių tiek daug-
Net nebandau pakelti.
Gal jiems geriau matyti
Iš viršaus...
Sušils, pavasario sulaukę ,
Ir patys iš dumblyno
Prasibraus.
2008

Šešėliuose



Čia šiltas vakaras-
Šešėlių pilnas miškas ,
Užkloja medį spinduliai ,
Netgi akmuo perskilęs kniūbso ...
Kažkur aukštai
Eglių viršūnėse ištykšta
Vėjelio genami
Baltųjų debesų pulkai.
Čia taip tylu ,
Kad galima išgirsti
Ir širdies tvinksnį smilkiniuos...
Prie medžio glustelėjus
Šešėliu pavirsti
Ir pasislėpti iki sutemų -
Tiktai ,vargu,ar kas manęs ieškos.
2008

Snaigė



Labai bijausi šalčio ,
Kai be sniego žemės
Sustingsta nugara juoda
Ir laukiu,kada snaigės ,
Iš dangaus pabirusios ,
Pasieks ir baltas kelias
Nuo pat širdies
Į mylinčias akis nuves.
Kai šiltas žvilgsnis
Tikslo nepasiekia ,
Pabyra sunkūs nevilties lašai -
Į šaltį atsitrenkę krenta
Ir snaigele palieka...
O gaila,kad tu jų nepamatei...
2008

2008 m. lapkričio 25 d., antradienis

Geniai


Gražūs miškai,kaip jie be mūsų ,
Be paukščių čiulbesio,genių ,
Kurie kalena,visą dieną triūsia ,
Ir saugo juos nuo kinvarpų piktų...
O aš galvą iškėlus ieškau ,
Kur jie nuskrido,kiek spalvų -
Sparneliai žvilga,snapas tarsi kardas
Lukštena žievę ,žemė nuberta
Medelio skausmo virpulių...
Kada aplink apsižvalgau-
Nauji beržai aplinkui auga ,
Pavasarį varvės saldi sula ,
Kol budi miškuose genys-
Geriausias mūsų draugas ,
Ilgai dar vaikščiosiu žaliam miške.
2008

Takoskyra




Susikuriam takoskyrą
Žiūrėdami aplinkui ,
Kuri ,atrodo,turi būt visur-
Tarp žemės ir dangaus ,
Kur debesėliai saulėj mirga ,
Ir vandenynų atspindy
Kalnų viršūnės virpa ,
Nakties-dienos kaita...
Takoskyra ir mūsų širdyse
Tarp gėrio,blogio- jos apstu.
Bet visumą suvokti lemta ,
Kai kažkieno jau pramintais takais
Į savo sielos būstą pareinu.
2008

2008 m. lapkričio 24 d., pirmadienis

Ne laiku


Nei tau ,nei man
Nebuvo niekad laiko-
Prisėsti ant akmens
Arba sode po obelim...
Galėjom paklausyt ,
Kaip teka laikas ,
Pasikalbėt galėjom ,
Kaipgi jį kartu įveikt...
Ir nuoskaudų mažiau pakliūtų ,
Jeigu laiku galėtum
Vienas kitą prisišaukt.
Ant atminimų tako
Laikas kiūto ,
Neduoda ir dabar
Pro jį lengvai praeit.
2008

2008 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Jaunystė

Skiriu Aušrai
Jaunystė-naujų išbandymų
Ir atradimų metas.
Labai gera žinoti,kai manai ,
Kad pasiekimai šie-
Jau galimybės, kurių retas
Kuris atsisakys,jei stovi
Ties slenksčiu,kurio net nematai...
Nepasveriam jėgų ir metam
Į ateitį visas viltis ,
Visai nebijome,kad kartais
Nebuvom ,kaip kad manėm ,
Tokie iškilūs,dideli.
O!Kokie puikūs tokie metai .
Išeik į kelią-nieko neklausyk.
Jaunystė-amžinas
Naujų vertybių ratas ,
Kurį privalome įsukti ,
Išbandyt...
2008

Mirtis ar netektis


Dažniausiai,ko netenkame skaičiuojam ,
Pamirštame skaičius-palieka atmintis ,
Išgriuvę medžiai laiką tik matuoja-
Pajuntam,kaip nuolat aplanko netektis...
Kai prie mirties kojūgalio sustojam ,
Dar mąstom apie rytdieną,o apie mirusį mažai .
O ašarom nuplaunam savo širdies blogį ,
Nekrologus parašome paskui...
Pažiūrime ,ar kerpėm neapaugo
Mūsų širdis ir atmintis drauge ,
Ir žinome -netekom motinos ar draugo ,
O kas yra mirtis,gal nesuvoksim niekada.

2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis

Tokia tiesa


Lengvų minčių,kaip ašarų,nebūna.
Kas lengva,slysta pasroviui ,
O kai pašėlusi banga užgriūna ,
Pasipila į veidą jos šalti purslai.

Kur atveri duris į sielą-randas ,
Lyg pjūvis,spjūvis ant žaizdos ...
Ramus tik tas,kieno kietokas sprandas .
O kaip pakilus nenukristi nuo bangos?

Tarsi verpetai mintys sukas,raibuliuoja
Ir vėl nakčia sugrįžta atgalios ,
Pasiimu,kas šiandien tikra-nemeluota ,
O pajuntu-suskaudo paširdžiuos...

O!Gyvenimo išbandymai-stipriesiems ,
Plaukiu,skrendu dažniausiai pavėjui ,
Nuo kelio traukiantis ,net ir akliesiems
Lengva aplenkt,jei sau nepriklausai.
2008

Akys


Kada šaltukas
Jau už lango žiūri ,
Kas valandą trumpėjanti diena
Man primena:,,Skubėk ,
Nedaug ir laiko turim ,
Žemyn juk leidžiasi
Naktis juoda"...
Bet galima vis džiaugsmo pasisemti-
Ištraiškyti mažytes balutes ,
Klausytis ,kaip sniegelis krenta ,
Prieš saulę šildo snaigių žvaigždutes...
Sniego pusny gali matyti
Visas vaivorykštės spalvas ,
O šaltis liepia bėgti, pasišildyt-
Tik mylimo šiltuos delnuos
Nužvarbusias rankas.

Laukiami



Namo pareiname-prie vartų
Savi-šunelis ir katė...
Taip džiaugiasi tave pamatę-
Tai daug daugiau nei kaulas ,
Sriubos šaukštas
Ir minkštas guolis prie kėdės...
Gal nuo glamonių esame atpratę
Ir gero žodžio jau kita prasmė ,
Bet liūdime,jei esame pripratę
Švelniu žvilgsniu už durų
Laukt ar palydėt...
Ir nesvarbu,kiek tave myli ,
Svarbiau- kažką pačiam mylėt.
Gal tam ir esame užgimę ,
Kad ,nuolat sielą
Meilei atiduodant ,
Pačiam į dangų pakylėt.
2008

2008 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Kiti

Seni kelmai naują gyvybę kelia-
O!Kaip žalia- samanų šimtai.
Nukritę lapai-ne pavasarį žiedeliai ,
Tik atsispindi tarsi saulės palikti
Geltoni žemei spinduliai...
Mėlynių lankstūs ir žali stiebeliai
Miegodami net po sniegu
Pasiruošė spurgeliuose išsaugoti rytojų ,
Kad tik naujiems lapeliams
Būtų lemta išsiskleist ...
Po eglute reikia paslėpti uogą ,
Subręstančią tik rudenį ,
Kad dangumi lūpas dažytų ,
Kad jų saldusis skonis
Kutentų gomurį labai ilgai...
Taip norisi sutikti dieną vakarykštę ,
Nors prie kirtimų-namo pamatų ,
Kad palydėtų į kelionę saulės blyksnis -
Kiti ateitų mums išėjus
Mėlynių skintis prie kelmų.

Mūsų šaknys

Mūsų vaikai-tai tarsi medžių šaknys ,
Nuvirtusius pakeičia žemė vėl naujais.
Ilgai nenori seniai atsvaros netekti ,
Bet virsta,lieka šaknys ,gyvenančios ilgai.

O iškirstų ir apleistų miškų aikštelės
Užauga žolėmis ir virsta nepraeinamais
Brūzgynais,o naujai išdygusios eglelės
Vos kyšo galvas- kaip maži vaikai.

Ir pajunti,kad senos miško šaknys-
Ne tik vaizduotės sukurti raganių atvaizdai.
Ir sekam pasakas mažiems vaikaičiams ,
Kad tik nebūtų pamiršti miškai.

Su gimtadieniu

Užgimusiam,be vardo ,
Duoto oriai ,suteikiama garbė
Ir, su kuria žingsnius gyvenimo
Matuos visi prieš tavo valią,norus ,
Visur lydės ir žmogiškoji priedermė-
Atsakomybė ir didžiulė pareiga.
Gimtadienius lyg riešutus lukštenam
Ir nepamatom,kai ateina ta diena ,
Kai tavo kopija atbėgdamas pašaukia:
-Tėvai !-Ir įsikimba į tavo rankas.
Šis vyriškai ištartas žodis-
Gražiausia iš visų gimtadienio daina
Ir neužgožia jo nei smuikai ,
Nei dainos užstalės malonios...
Pati gražiausia -Tėvo pareiga.
2008

Miškų spalva


Visi tik rodo,kaip Tėvynę myli ,
O kur tikrieji jų gimti namai...
Kažkam mielesnis kelmas
Prie puikaus beržyno-
Juk žmogui reikia tiek nedaug.
Visi savaip supranta grožį-
Kam samana žalia,
Saulutė pro lapų skara ...
Labiausiai man žiūrėti gaila
Į tą žmogų,kuris pasigrožėti
Eina į garažą mašina nauja.
Daiktų pasaulyje gyvenam ,
,,Gimtinė,Lietuva" palieka
Tik nuvalkiota fraze...
Žinau,kad nieko jau nebepakeisiu-
Kaip šungrybis-vis tiek žiūriu ,
Kokia miškų spalva.
2008

2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Kačiukai






Kai karklai vasarą alsavo ,
Baltų pūkelių nemačiau.
Pasipuošė šakelės ,pasiūbavo
Ir barsto savo vaikučius aplink.
Po jais ir sraigė,vabalėliai slepias-
Ne veltui glostom kačiukus ,
O žemė švelnumu jų džiaugias ,
Bet... kaip vėlai pamatom juos.
Dažnai ir saulės nepamatom
Žiūrėdami po kojomis-žemai ,
O kada įpročio šio atsikratom ,
Ir patys virstam spinduliais.
2008

Širšynas

Žmonių pasaulis primena
Lyg vapsvų lizdą ,
Kur nepakenčia svetimų
Ir agresyviai puola ,
Jei kas nors pabando
Iš pašalies net prisiartinti
Prie turtų užgrobtų...
Kitiems ir to dar neužtenka-
Prie aukso -ir garbė ,
Kurios nevengia ,
Turtuolis, vargšas
Ar abu kartu.
Tik ,kas -Jupiteriui ,
Netinka Jaučiui ...
Ir liejasi apgaulė ,
Ko nepasiekia atviru būdu.
Užkėlę galvas į medžius
Paieško bičių.
Oi!Koks medus
Visiems saldus ...
Tiktai jos saugo savo gera -
O čia praverčia
Smurtas brutalus.
Dažnai paliekame prie širšių lizdo ,
Apkandžioti ir neverti
Tiek nevaisingų pastangų...
Nepasimokėm nieko -
Raganų,velnių vis ieškom ,
Nors ir vadinsimės
Žmogaus vardu.
2008

2008 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Pro žalią langą



Tarsi pro žalią langą
Maža galvutė
Saulę pastebėjo
Ir palinkėjo gero kelio
Paslapčia.
Jai danguje
Erdvės ir laisvės
Nebepavydėjo
Išvydusi ,
Kokia jos būstinė žalia.
Aš niekada
Senųjų neaplenkiu ,
Paklausiu,kaip gyvena ,
Kokia sveikata -
Tiktai iš jų
Išmokstame gyventi ...
Kaip seno kelmo
Ir žmogaus graži
Pražilusi galva.
2008

Gimtieji namai


Kaip visada namo skubėjau
Per slidų molį
Ir šaltas,miegančias pusnis.
O !Kaip kvepėjo žemė-
Nesustojau ,bėgau-
Ką tik sudygusia žole ,
Baltaisiais dobilais...
Per skruostus ašaros riedėjo
Ir nežinia ,kodėl verkiau-
Taip artimi langai
Net iš toli švytėjo ,
O slenksčio peržengti
Man niekad nereikėjo,
Nes durys lieka atlapotos
Dėl manęs-žinau.
Ir eidama gyvenime
Suklupti visada bijojau ,
Kad neįskaudinčiau ,
Nebūčiau sąžinės našta saviems.
Bet akmenys dažnai
Pakliūdavo po kojom...
Šis jausmas pasilieka
Amžinai.

2008 m. lapkričio 18 d., antradienis

Kuo mes panašūs

Ir medžiai,ir vanduo,ir aš
Kažkuo labai panašūs.
Net smėlis ,girgždantis
Po kojomis dažnai ,
Ir šiugždantys prie medžių lapai -
Pavirstame žeme
Ir pasiliekame
Čia ošti amžinai...
Ne visada tuo galime tikėti ,
Po mūsų,rodos,atmintis ateis-
Į medžių,rasos lašo sapną ,
Gal įsiliesiu ,nors žvilgsniu ,
Kai mano saulė nusileis.

Pasitikėjimas



Net rąstas ant bangos nestovi-
Išplukdo vandenys į pakraščius ,
Pasmerkia laukti ten atoslūgio ,
Kai vėl nuneš kažkur tolyn ,
O bangos visada vis bėga bėga...
Gyvenimas lyg vandenynas
Nešasi ir mus pirmyn.
Nesirenka,kas keliasi ar krinta ,
Nušluoja lyg šapus audra.
Ar atlaikysiu ją -
Gal įsikibusi į ąžuolą pakrantėj
Pasitikėsiu jo jėga...
2008

2008 m. lapkričio 17 d., pirmadienis

Motinos



Didžiulė pareiga-
Didysis pašaukimas
Gyvenimą suteikti
Norintiems gyvent .
Kaip greitai bėga metai
Ir pajuntame,kad gimę ,
Jau mūsų pėdas
Stengiasi uždengt.
Nėra pasaulyje
Tiek iškilios kantrybės
Ir nuolankios ramybės-
Ateitį pakeisti
Ir prieš likimą nusilenkt.
O žemė turi visada
Į laiko ratą pirmenybę
Ir motinos vardu
Palaimina gyvent.
2008

Motinų kelias


Skiriu Jūrai

Matai,kaip debesėliai
Susitiko ir pasibučiavo.
Nubėgo susikibę rankomis
Kaip du geri draugai.
Į dangų nuolat kyla akys ,
Kad juos matytume aukštai.
Nežinome ,kur jie nuplaukia ,
Bet mojame jiems pavymui...
Gal ir papasakos,kaip aš jų laukiau ,
Kada maža per pievas bėgau ,
Kaip į gėles veidu kritau...
Dabar kiti keliai tolyn vilioja
Ir užsibrėžtas siekis netoli .
Žiūriu lyg motina-madona
Į vaikų kelią, debesėlių kryptimi.
2008

2008 m. lapkričio 16 d., sekmadienis

Tik



Sunkiausia,
Kas gyvenime man buvo-
Tai nežinia.
Tikėjimas žmogum ,
Kurio realiame
Gyvenime nebuvo ,
Nes gyvenau svajonių
Susikurtame sapne.
Tik noras ateitį
Gražiau matyti
Ir skintis taką ,
Kai esi ne vienas ,
Ir dalintis džiaugsmą ,
Kada glosto veidą
Saulės šiluma ...
Bet patikėti tuo ,ar verta ,
Jeigu tik nori būti
Ne viena.
2008

Alkis


Jei degina krūtinę troškulys ,
Tarsi negėręs būtum
Gal kelias dienas ,
Tada ir kiekviena bala
Šaltinėliu pavirsta-
Atidarai duris į širdį
Ir vis klausai, ar beldžiasi kažkas...
Jei pajunti didžiulį alkį ,
Ir dienos pragaru pavirsta ,
Kai kasdienybėje lieki
Su atversta ir nebaigta
Jau nebeskaitoma knyga-
Gal nesinori grįžt į praeitį ,
Kurios keliai susaisto
Atmintimi, kaip buvusia našta...
Retai kada troškimai išsipildo
Ir nekankina sielos
Alkis,troškulys-
Matai ,kaip danguje
Lyg jūroje bangelės virpa ,
Ir į skaidrias gelmes
Panirt gali.
2008

2008 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Kad taip pabūčiau


Po lapų uždanga užsistovėjau-
Kaip balta gulbė žodžio nesakiau
Ir nepaklausė netgi vėjas ,
Ką aš vienatvėje mąstau.
Voratinkliai ant veido limpa ,
O akys žvelgia kuo toliau ,
Kad taip ant jo pabūčiau ,
Nors trumpam- priklaupus ,
Pakibusiu rasos lašu...
Ir kam tokia ilga naktis bemiegė?
Gal ,kad pabusčiau spinduliu mažu .
Ant veido jau šešėliai nusidriekia-
Voratinklis su rasos lašeliu.
2008

2008 m. lapkričio 14 d., penktadienis

Gražu

Man žemėje gražus
Kiekvienas juodas grumstas ,
Akmuo prie kelio apvalus
Ir ant kalnų miškeliai-
Mano akių turtas ,
O viršum jo -tik mėlynas dangus.
Kai taip aukštai mažyčiai debesėliai
Lyg sveikinasi susitikę
Ir lėtai nuplaukia ,kur nebematai ,
Bet gražūs saulės spinduliai
Vakaruose akis pakėlė
Ir dažo juos kas vakarą rausvai.
Gražu gyventi tartum pasakėlė
Sugrįžta iš vaikystės prie langų ...
O aš žiūriu į savo kelią ,
Kuris nuolat naujai nubėga ,
Į ateitį lyg paslaptį ,
Kai ryt vėl eisiu juo-
Gražu!

Papuošalai

Taip niekas puoštis
Kaip giria net nemėgina-
Argi pasiektum dangų mėlyną
Kaip ąžuolo šaka.
Su debesėliais braido
Ir beržai,eglynas ,
Bet jis stovės ilgai ,
Jo šaknys atlaikys ir vėtrą
Pagiežingą, ir liūtis,šalnas...

Iš kur čia atsirado
Kelmas samanotas...
Kokia ryški saldymedžio
Prie lapų jau rudų spalva!
Čia pasipuošęs raistas
Kaip karaliaus sostas ,
O toliau- tamsus eglynas...
Kodėl ant kelmo auga
Samana žalia?

Po ąžuolais ir paskutinis grybas-
Netrukdo saulei buvus lapija ,
Nes jis dabina aikšteles
Ir džiaugiasi išdygęs...
Kodėl kelmų tiek daug miške?