Nykštukai

Kai saulės nebėra,

Saulėti sapnai sugrįžta;

Nebuvo gal nakties,

Tik atskirtis, ramybė,

O be manęs mirgėjo žvaigždės,

Pasakoje ir nykštukai

Bėgiojo rankraščiu

Ir skaitė, braukė,

Kas jau parašyta,

Bet mintys paraštėse liko.

Seniai nesapnavau,

Nykštukai mano mišką

Gal paliko...

O drevėse dar tupi

Vienišius apuokas

Ir saugo neprašytas

Mano užmigusius vaikus,

Mažuosius nykštukus,

Kad jie į kelią neapšviestą

Naktį neišbėgtų...

Ar į mintis nesikėsina niekas?