2019 m. gegužės 31 d., penktadienis

Jausmų nuotrupos




Trumpas gyvenimas, –
Kol užsimezga žiedas,
Tada skaisčiai pražysta,
Nuskintas vysta amžinai,
Tokia trumpa jaunystė, –
Kol supinu kasas,
O jau pešioja
Augantys vaikai…
Atsiputi senatvėje,
Ant suolelio atsisėdi,
Vaikaičiai bėginėja,
Supi sūpynėse,
Ant kojų pastatai,
Prie inkilų varnėnas gieda, –
Užaugę jau ir jo vaikai…
Ar jau parskrido gandras? –
Kaimynai klausinėja, –
Dar vienas būtų neblogai,
Taip senas būdamas
Ilgiesi naujų vėjų,
Gėles ir vaikelius
Vienodai pamilai.




Vakarėjant


🙌

Pamatai besidžiaugiančius –
Prieik ir būk su jais,
Kol saulė nusileis,
Skaičiuokime žvaigždes,
Visiems užteks, –
Jų daug…
Pamatei verkiantį,
Nepulk jo guosti,
Jam reikia ašarų,
Kaip laivui uosto,
Kada sielos audra nurims,
Pasistenk ir ašaras
Drauge nušluostyti,
Pakviesk pašokti,
Kaip gera po žvaigždėtu dangumi, –
Jis migdo, guodžia…
Neleisk nukristi žvaigždei,
Kol neišsipildė norai,
Surik ir ašaras, –
Tikrai jos
Ne dėl blogo oro…
Saulė nušvis veide –
Žinosime abu,
Kad viskas – tik į gerą,
Jeigu turim noro.




Išplaukusi mintis




Patys susikuria baubus,
Iš pradžių gąsdina tėvai vaikus,
Kad šie į šulinį neįkristų,
Nes ten – mirtis,
Nors gėlas tas vanduo,
Iš gilumos – versmė,
Gyvybė trykšta…
Stato šventoves ir prie vandenų,
Pakrikštija jo srovėje, –
Ten nuodėmes nuplauna,
O nuodėmė ir lieka nuodėmė,
Į kitą upę plaukia
Atsigavusi…
Kol nepažįsti,
Nežinai ir kito papročių,
Pažeminai, prakeikei,
Paliks per amžius
Tavo vaikų kraujuje.




Baltas lapas




Dažnai supainioju lapus, –
Prieš akis dažniausiai –
Baltas baltas…
Ir ne tą datą užrašau,
Susipina ir praeitis,
Ir dabartis,
O ateitį paliksiu
Kitai kartai –
Baltą baltą…
Mesiu tik rudenį
Žalius žalius,
Rudus, geltonus
Vėjas sklaido,
Po drebule priklaupusi
Į žemė pažiūriu,
Nes kiek joje drąsos,
Naujų jėgų,
Kad visi išgyventų…
Kančia – poeto duona,
Lapas – baltas baltas.



Laimės valanda




Mes sėdime abu
Po tuo pačiu paskirtu mums
Mėlynu dangumi,
Ant mūsų žemės,
Kurią sukūrė Dievas,
Nuleidę kojas
Į skaidrų upelį,
Šlakstome jas vandeniu
Ir būname palaiminti…
Tiek mums tereikia
Šioje žemėje –
Kasdienės duonos trupinio
Nuo savo stalo,
Gerumo lašo iš dangaus,
Šviesos iš saulės,
Artimo švelnaus žodžio,
Kuris daina skamba,
Ir visa tai vadinam
Savo laime...
Nušvis aušra,
Kada nueisime į dangų.



2019 m. gegužės 30 d., ketvirtadienis

Praeities pievose




Oi, kaip dažnai brendu
Į praeities pievas,
Rasotas takas veda
Taip toli…
Vaikystėje dar nežinojau,
Ką paskyrė Dievas,
Jaunystėje turėjau tiek jėgų,
Kad ir suskirdusias
Nuo rasakilų kojas,
Gydydavau tuo pačių –
Rasos lašu…
Vis dar einu kas dieną,
Sustoju, kiek pailsiu
Ir atgal grįžtu,
Nes dabartis neleidžia
Į savo namus įkelti kojų,
Kol jos visko neapėjo,
Peršoku žarijas,
Pripiltas po slenksčiu…
Ir nežinau, kas jas pribėrė,
Kiek jos giliai,
O gal ir amžinai rusens
Netgi kieme,
Po žilvičiu,
Yra čia pat upelis,
Kuris sraunia srove tekėjo,
Per pievas ir tiek pat
Vis iš akių.
Nusibraukiu ranka
Ir vėl į rytdieną einu,
Einu…



Norai




Čia – mūsų kraštas,
Tik mažas lopinėlis
Su savita sena
Tautų istorija,
Čia rado santarvę ne vienas,
Buvo ir draugas, brolis…
Susipina religijos,
Nes vienas Dievas,
Tiktai šventyklos skiriasi,
O maldas kuria
Patys žmonės…
Gal kitaip laidojami,
Kitokie antkapiai,
Bet tas pats kryžius –
Gyvenimas,
Kurį dangus paskyrė,
Su džiaugsmais ir dejonėmis
Iki šiol stovi…
Rašau ir tau, ir sau,
Savo vaikams, vaikaičiams,
Kad nedalintume daugiau
Netgi dangaus, nei žemės,
Eitume ranka už rankos,
Koja – į koją….
Ar tai – įmanoma,
Aš nežinau,
Bet labai to noriu.




2019 m. gegužės 29 d., trečiadienis

Druskininkai











Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parke




























































Menininkams

Visi menai – skirtingi ir vieningi, –
Sukūrė žmogų
Žemėje dangus,
Iš molio lipdė,
Adomą pavertė į žmogų,
O jis į vagą atsiustojo
Ir arė žemę kurdamas,
Su savo Ieva
Gimdydamas vaikus…
Taip gimė mūsuose
Rūpintojėlis,
Iš skausmo perkreiptu ir veidu,
Nupieštas ir išskobtas medyje,
Prikaltas ir prie kryžiaus Dievas,
Velniai iš pragaro,
Šokančios laumės ir kerėtojos,
Ir paprastas artojas –
Vienu du.