Veidrodyje

Rita Mirskytė

Žiūriu į veidrodį, –

Jis sako tiesą,

Kai užsimerkiu,

Prieš akis – jaunystės kelias,

Lyg varpučio šaknis

Į gylį nusitiesia,

O viršuje – žalia banga,

Svajonė ir viltis.

Tai mano akys,

Kuriose dar neišblėso

Nei meilė, netgi šypsena...

Už veidrodžio – pavėsis;

Ruduo ar vasara,

Pavasaris, žiema...

Joks laikas nebaisus,

Kai būnam dviese,

Mano balta galva,

Tavo – žila...

Matau raukšles,

Jau neskaičiuoju – vagos bėga

Ir per kitas vagas,

Gyvenimas tenai pasėjo

Mano ir tavo minutes...

Oi, veidrodyje – mes.