Nebuvo
turtingiausias,
Kas
nešiojo sandalus;
Išmokęs
staliaus amato
Uždirbo
šeimai duoną,
Sėdo
mažas prie išminčių
Ir
davė žinią pranašas,
Kad
tik dangaus šviesa
Maitina
sielą ir suteikia galią.
Rašto
kalba – pirma knyga
Atvėrė
mokslui kelią,
Ko
neužrašė, tas prapuolė,
Pavirto
žemėje tik į kryželį.
Iš
paprasto ir amžinojo laiko
Visi
kas dieną keliamės
Ir
einame keliu,
Per
gelsvą smėlį,
Kiekvienas
su savo sandalais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą