2021 m. balandžio 15 d., ketvirtadienis

Jausmų banga

 



Virš debesų – skaistus dangus

Ir šviesi saulė,

O naktimis – žvaigždžių šviesa,

Kai debesys nebe užstoja,

Dainuoju apie laimę,

Kurios ir žemėje nėra.

Į debesis pakyla vandenys,

Gesina įsiplieskusias kaitras,

Įsisiūbuoja Mėnuo,

Besivydamas Vakarę, –

Iš čia ir meilė uždegta…

Siūbuoja vėjas debesų laivelį,

Palinksta burė pakelta,

Virš debesų abu mes pasikėlę, –

Nebaisūs kirčiai ir audra.



2021 m. balandžio 14 d., trečiadienis

Beržų muzika

 


Kaip gera vakarais

Į muzikos pasaulį pasinerti, –

Apgaubia sutema,

Seni prisiminimai – šventė

Mano mūruose…

Siūbuoja prieš akis

Baltų beržų kamienai,

Lenkiasi žalios kepurės,

Atrodo, kad ir tu šalia,

Dar jaunas mokinukas,

Bet smalsus jau vaikas,

Balta burė jūroje…

Nuščiūva vakaro tamsa,

Tylu už durų,

Juodas mano langas,

O širdyje vis skamba

Kažkieno sukurta muzika,

Kalbina ir žiūri...

O gal tu ją man sukūrei?



Patirties perspėjimas

 

Prisimenu, kai sirgdavo vaikai,

Kokia ilga naktis prie lovos,

Jie ir dabar prisimena akis,

Nors dienos išsiplovė…

Bejėgis visada jautiesi

Prieš ligą ir likimo blogį,

Prisimenu paliekančius žemę

Vienintelius gimdytojus,

Teko užmerkti jiems akis,

Senatvė – nepataisoma,

Bet turi logiką…

Keliauju atviru keliu,

Išsiskyrimai, netektys

Ir ašarų pakalnė,

Kai vyro netenki,

O jo plaukai – dar ne balti, –

Pati jaunystė akyse,

Sapnai po to vis lydi slogūs…

Žiūriu šiandieną į vaikaičius –

Linksmi bėgioja,

O kas jų tyko iš paskos,

Juslus daraisi ir žvalgaisi, –

Praeities duobės juk atsikartoja.


Civilizuotas žmogus

 


Paukščiai meta plunksnas

Prieš tolimą rudens kelionę,

Pakeičia spalvą žvėrys,

Prisitaiko prie žiemos,

Nors laikrodžių neturi,

Neskaito ir televizorių nežiūri,

Kalendorių lapelių neplėšo,

Bet laikosi gamtos tvarkos, –

Saugo savo sveikatą ir vaikus.

Žmogus prasėdi suoluose

Dvylika ar kiek metelių,

Pavarto apie meilę žurnalus, –

Kokie puošnūs viršeliai,

Kiek atvirumo – nuogumos,

Bet kiek skyrybų

Per didžiuosius ekranus…

Paukščiai iškeliauja ir sugrįžta,

O žmogus?


2021 m. balandžio 13 d., antradienis

Parodyk man kelią

 



Taip seniai buvau laukuose, –

Akys atprato,

Nematau žalumos,

Plikas dar takas,

Juodas grumstas dirvono,

Pempės vis šaukiasi...

Taip seniai nemačiau ežerų, –

Jų mėlynė – dangus,

Širdį suspaudžia,

Pasiilgau ir Paukščių Tako,

Gal žvaigždės apako…

Taip seniai nemačiau

Baltų gulbių ir gulbinų,

Ištikimybė vaikams šiandien skatina –

Eiti tiesiu taku,

Kol berželiai išsprogs,

Žilvitis pamerks šakeles

Į vandenį šiltą…

Taip seniai nemačiau kalvotų šilų,

Kur mėlynės – prie tako,

Nuskini ir į burną dedi,

Niekuo nepagardinęs,

Saldu, kaip jaunystėje

Pirmas bučinys,

Išlikęs per amžių…


2021 m. balandžio 12 d., pirmadienis

Laukinė obelis

 




Braidydama upelio srovėmis

Į jų gelmes žiūrėjau

Ir supratau – tai prigimtis,

Kurią ir visada turėjau.

Sielos gylis – praeitis,

Einu į ateitį žiūrėdama,

Plaukiu srove, kol suradau

Ir savo srovę, ir stebėjimus.

Šiandien esu stipri, –

Siekiu dangaus aukštybių,

Nesu nei paukštis, nei gėlė,

Baltąja obelimi žydžiu,

Kaip žydėjau.



Paukščių keliu

 




Rudenį palydime paukščius,

Nesusimąstydami, ar jie visi sugrįžta, –

Nemoju nė ranka, nė kepure,

Klausausi gervių klyksmo,

Sugrįžtančių…

Jos skrenda tik ta kryptimi,

Kur veda motina,

Kelintą kartą skrendanti,

O kiti seka iš paskos

Minėdami vaikystę…

Pavasarį atskrido paukščiai,

Prie gimtų vietų nutūpė,

Ir naujus lizdus suka,

O kiek vienišių sklando danguje,

Pievų slėnius nutupia

Ir laukia būrio rudenį?

Tokia tvarka – tokia rūsti dalia,

Kada jaunikliai džiūgauja…

Kuriame esi pulke,

Kokį tau pavasarį

Vėjelis šįmet atpūtė?