2021 m. liepos 28 d., trečiadienis

Atmintis

 


Užuojauta Dariaus Kuodžio artimiesiems


Mes, kaip ir žemė,

Esam iš ugnies ir dulkių,

Sudegam drauge,

Belieka pelenai,

Paviršiuje išsisklaidome,

Dalis – į dangų,

Kita – giliai,

Kaip sielvartas dėl netekties, –

Mintyse – prisiminimas,

Po žemę vaikščiota

Labai trumpai…

Palieka dulkės,

Akmenys ir grumstai,

Juose – jausmai.


2021 m. liepos 26 d., pirmadienis

Ištikimybė – sielos išmintis

 




Nekeiskim šventinių suknelių,

Kiek pataisai, išlygini

Ir vėl naujai graži…

Nekeiskime ir per dažnai batelių, –

Pakali ir patepi,

Nuvalai su gulbės plunksna

Ir vėl eini, ne tai skrendi…

Nekeiskim sielos atradimų, –

Pirmi būna nuoširdūs,

Ilgam išlieka atminty,

Išsaugosi juos ir vaikams,

Dorą – vaikaičiams,

Ne kiekvienam ta laimė –

Būti ištikimu, savimi.





Poezijos vasara

 




Poezija ir muzika

Niekada nenulipa nuo pjedestalo, –

Dainuokim apie meilę,

Kol turime jėgų,

Pašvęskime mintis geriems tikslams,

Prikelkime ir palydėkim saulę,

Šviesi tebūna ateitis…

Yra viena tiesa ir ta pati svajonė,

Užgimusi viltis –

Pakalbinti paukštelį,

Palytėt rasotą žolę,

Užmigti debesy…

Poete, laisvas paukšti,

Ar tu šiandien muziką girdi?



Būkime drauge

 








Budėkime visur drauge,

Kaip sodo obelys,

Kai žydi, noksta vaisiai,

Kaip medžiai miškuose,

Pakelėse, prie upių, ežerų,

Nes lapija užstoja kaitrą…

Būkime tvirti

Net ir tada,

Kada audra mus kerta,

Lieka kelmai ir šaknys,

Sudūlės – bus žemė patręšta, –

Dygsta ir daigelis

Netgi iš po smilčių...

Dažnai dejuojame be reikalo.


Ona Baliukienė

2021 m. liepos 20 d., antradienis

Po vasaros liūčių

 


Paskutinius dešimtmečius skaičiuoju,

Kaip vasaros trumpėjančias dienas,

Lipu į kalną – skauda kojos,

Nešu save, kaip naštą,

Pritrūkstu kvapo

Ir slystu atgal…

Iš mėlyno dangaus

Dar baltas debesėlis moja,

Nukrenta lietaus lašas

Ir laikosi ant žolės,

Vos sužiba ir išgaruoja,

Tai toks jau atgarsis rudens...

Ne, nesiskundžiu ir neaimanuoju, –

Tokia tvarka mūs žemėje,

Kas nužydėjo, vysta

Ir amžiams išgaruoja,

Esu tik lašas

Žmonijos vandenyne,

Riedu su saule,

Kol perkūnija į širdį pasibels…

Oi, tie lašai rudens.



2021 m. liepos 19 d., pirmadienis

Reikia pasiruošti

 


Juk bus tas laikas,

Kai nebematysiu,

Kaip ims tirpt sniegas,

Varvekliai tirps,

Pradės lašėti…

Juk bus toks metas,

Kai nebegirdėsiu,

Kada varnėnas

Prie inkilo pradės čiulbėti,

Raškys vyšnias

Ir lesins vaikelius,

O šie vis dar prašys

Sparnus išskėtę…

Juk bus ruduo,

O aš nesugebėsiu

Pakilt iš sapno,

Prieit prie lango

Ir jį atvėrus

Į dangų pažiūrėti…

Reikia tam ruoštis

Nuo pat pavasario,

Per vasaros karščius

Ir gaivų lietų,

O žiemos – baltos,

Baltumu ir žemė apsigobusi

Pradės drebėti.



Pomirtinė atmintis

 



Žmogaus kūnas –

Tik menka dalis,

Ji reikalinga vaikštant,

Kai kažką kuria,

Šaukia, klausia…

O po mirties, ką pasakys

Prie kapo susirinkę?

Vieniems jis buvo tėvas,

Geraširdis brolis,

Motina, dukra...

Kitus ir į istoriją įrašo,

Jie ir po žemėmis

Kelia aistras, –

Žmonijai reikia genijų,

Karžygių ir vėliavnešių, –

Visko neišvardinsiu…

Tada prisikelia ir siela,

Didžioji mūs dalis,

Ją iki kaulelių, būna, narsto, –

Vieniems – teisus,

Kiti iš jo vis pelnosi,

Treti nulenkia galvas

Iš pagarbos ar baimės…

Trejybėje mūsų paskirtis,

Anot, Knygų knygos,

Kada pakylame į dangų.