Stasys Makaraitis
R. I. P
Virš
stalo tupi paukštis,
O
lovoje – gėlė,
Kuri
vis piešė ateitį,
Panašią
į save...
Kokia
nematoma versmė,
Kurti
– gyventi,
Išseko
rudenį...
Ant
sienų atmintis gyvena,
Medaliuose
– istorija
Tėvynės
mūsų
Ir
visos praeities...
Vaikai
– tai paukščiai,
Gieda,
ne verkšlena
Berželiui
ant šakų...
Išskrido
amžinai,
Kada
pasibaigė giesmė –
Tylu,
tylu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą