Už
lango saulė,
Byra
spindulių lašai
Į
žemę krenta
Užsilikęs
lapas,
Taip
žalia prie namų,
Kur
šiluma alsuoja
Į
paskutinį kilimą,
Nusėtą
auksu,
Išsiuvinėtą
sidabru,
Vėjo
verpetais...
Tylu,
kaip rudenį,
Kuris
kartojasi kiekvieną metą.
Pagrok,
žiogeli,
Paskutiniu
smuikeliu,
Tegu
fleitos garsai
Vaiskiame
danguje atsako.
Kartoju
vasaros garsus,
Beriu
natas ant tako,
Kad
eitume kartu,
Kai
būna sieloje sunku,
Kol
vėl pavasarį gegutė
Savo
kalba šneka:
–
Ku kū, ku kū, –
skaičiuoja
Dar
kitus metus...
Praeinanti
tyla skaidri,
Kaip
naktį Paukščių Takas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą