Prakeiktas karas

Retai meldžiuosi, nes tikiu,

Kad dangus mato,

Dievas girdi,

Kokia nelaimė tarp žmonių,

Kai vienas kitą mindo...

Pažemina, nuskriaudžia –

Jau blogai,

O kas pakelia ranką,

Labai skauda,

Žaizdos sugyja per metus,

Bet lieka randai.

Ką pervėrė kulka,

Į karstą guldo,

Tada kita malda

Už karį, žuvusį nuo parako,

Aštrių skeveldrų...

Kas tėvus jo slaugys,

Kas neš jų karstą,

Ką moterys gimdys,

Po dūmų marška?

Kiek tuščių vietų prie stalų,

4000 jaunų paguldė galvas...

Kiek metų ateičiai reikės,

Kad nors po žodį

Sukalbėtume jiems maldą?