2008 m. birželio 30 d., pirmadienis

Praregėjimas

Nereikia man turtų nei rožių,
Jeigu tik dėl grožio nešei,
Tik reikia man paprasto žodžio,
Gerumo,kuriuo per vėlai dalinais.

Sekiau iš paskos tartum vaikas,
Neištiesei rankos švelniai.
Parimusio beržo palaukėj
Šaukiausi,tu to nematei...

Tai kam šitie žodžiai beprasmiai,
Kuriuos ne laiku pasakei.
Per upę išdžiuvo jau brastos,
O tiltus pati išsikėliau seniai.
2008

2008 m. birželio 29 d., sekmadienis

Aguonėlė




Aguonėlę kalbinau pakelėje:
-Paskubėkim į kelionę,kol esi jauna,
Subrandinsi pakeliui galvelę-
Grūdelius mažus
Pasės vėjas po plačius laukus...
-Tu skubėk,-atsakė ji slapta,-
Nes ruduo į širdį skuba-
Greitai bus žiema ,
Nuo išbandymų
Greit nušarmos plaukai,
Nesisielok,kad mane
Čia vieną palikai...
Skiriasi keliai -juk supranti
Man- žydėt prie kelio
Skirta nuo seniai.
Susapnuok,kaip susitikome kely,
Man- žiūrėti į saulelę iš toli...
Negaliu keliaut su tavimi-
Raudoni žiedeliai per gležni.
2008

Kančios pasiilgę


Ant seno kryžiaus -vėl kryželis-
Tai simbolis gilios kančios,
Bet kiek žmogus kentėti gali,
Nejaugi kančiai nėr pradžios nei pabaigos?
Numirus statome ant kapo kryžių,
Jaunuosius prie altoriaus
Šventina su kryželiu,
Kai džiaugiamės ar liūdime,
Parklumpame po kryžium...
Gal gimę būti net ir sau pačiam
Nuo saulės nusigręžę
Ir sieloje paliekame vergu?
O gal net savo kryžių
Perduodame Dievui-
Atsakomybę nusikratom nuo savo pečių...
2008

2008 m. birželio 28 d., šeštadienis

Nematoma srovė


Gyvenimas -lyg nebraidyta upė,
Žmogaus ribotų galimybių pasekmė.
Juk akiai neprieinamos už horizonto
Ištakos ir nerami žiočių būklė...
Nematomos srovės vis nublokšti į upę
Dažnai paklystame gyvenimo tėkmėj,
Kai nesuvokiam to , į dangų pasižiūrime-
Tai nepasiekiami svajonių atspindžiai!
Sugrįžtame atgal į juodą žemę ,
Bet net ir čia ,atrodo,vietos per mažai...
Jeigu nebūtume nenuoramos klajokliai,
Neplauktų upėmis tolyn laivai.
O!Niekada,atrodo,neišmoksim
Matyti,kas arti, ir vertinti gyvenimą už tai.
2008

2008 m. birželio 27 d., penktadienis

Našlių rauda




Neužmirštuolės neužmerkia
Net ir naktį
Mėlynų akelių bluosto,
Vis budi prie smėlėtų
Kauburėlų nesenų.
Išnirus atmintis
Vėl tuščią guolį glosto
Ir nepamirštamas
Glamonių ilgesys-
Neužmirštuolių puokštė,
Lyg prarastas ramybės uostas ,
Kuris nelaukia grįžtančių laivų.
Kai juodu kaspinu
Lyg tuščią viltį
Stėnas apsijuosiu,
Stovėsim nebūty
Kaktas surėmę,
Pamiršę žemiškuosius
Reikalus menkus...
Tiek metų aistrose
Meilės vartus užvėrus
Neužmirštuolėm žydinčiu keliu
Kasdien, po žingsnį
Pas tave einu.
2008

GAL


Sakiau,kad lėksiu pasikinkius mintį,
Negrįšiu niekada atgal...
Jaučiu,kad nebeklauso
Likimo juodbėrių dvikinkė-
Sustojo greit-prie pirmutinio ,,gal".
Jei nematytum,kaip naktis užstoja
Takus- į ateitį eini juk ne viena-
Vaikystėje svajonių žirgus pabalnoję
Visi galvojom netikėtai Savo Eldoradą rast...
Dabar einu nebeskubėdama-
Nuo vieno slenksčio,palengva- prie kito,
Sustoju prie kiekvieno ,,gal",
Kad greitai nepavargtų ,
Veltui nepradingtų
Jaunystės viltys-juodbėriai žirgai
Prie paskutinio ,,GAL".
2008

Lubinai pražydo




Prisėsk šalia, žiūrėsime ,kaip žydi
Palaukėje prieš saulę mėlynieji lubinai,-
Tada jau nebereiks sakyti,
Kad be mūsų metai bėga,
Taip nejučia ir visiškai ne taip...
Pavasarį ,kai saulė šypsos,
Į veidą papučia pietys,
Svajoji -lubinai pražydę
Gal tikrą tavo vardą pasakys?
Dabar jų žiedus puokštėmis dėlioji,
Tiesūs atsakymai vis lieka nerasti,
Gal amžiais žmonės taip klajojo,
O lubinai užmiega žiemai
Vis be mūsų,po baltąja pusnimi...
2008

2008 m. birželio 26 d., ketvirtadienis

Mano žodžiai

Skiriu savo kritikui
Sakai ,kad stringa ritmas,
Žodžiai pasiklysta,
Nebyra tarsi į aruodą
Pilami grūdai...
Bet ,kai tie žodžiai
Iš širdies atklysta,
Užstringa kartais gomury
Ir akyse tartum sublyksi
Kažkur nuklydę
Laimę nešę aitvarai.
Tada ir vėl prie balto lapo
Palinksta lyros paukštė-
Anksti pražilusi galva...
Niekas nenutiesė iš pūko tako,
O tiktai akmenėliais barstė ,-
Kasdien po džiaugsmo-
Skausmo ašarą ,-
Lemtis prošal prabėgdama.
2008

Kregždžiuko gimimas


Kregždutės kiaušinėlio lukštą mažą
(Lyg pavasarį nosytę strazdanotą)
Tarsi stebuklą amžiną delne laikau.
Atėjo vėl nauja gyvybė,
Į pasaulio sostą,
Lizdelis prisipildė čirškesio skardaus.
Pasidalijo dvi puselės
Gimimo paslapties trapios.
Viena-gal skyrė tiesų kelią,
Kita gi lėmė- vis gręžiotis atgalios...
Kai lukštelius delne suspaudžiau ,
Linkėjau gero skrydžio-
Melsvo dangaus ir be audros,
Bet kas išklauso nejučia
Kartojamą gerumo aidą...
Kitaip gal ir nebūtų žemėje
Naujos pradžios...
2008

Debesų keliu




Prigludusi prie žemės nugaros
Su ja drauge alsuoju,
Pakėlusi į dangų žvilgsnį
Debesų keliu skrendu...
Smilgų šluotelės veidą man bučiuoja,
Čiobreliais pievos kvepia,
O mintys vis nuklysta debesų keliu.
Kaip būtų paprasta,
Jei nematytum nepasiekiamos mėlynės,
Jei negirdėtum,
Kad ir liepos, žiūrėdamos į dangų,
Skundžiasi pakelėse...
Kodėl dažnai pavydime net paukščiui
Jo galingo skrydžio,
Prie žemės prisiglaudę
Saugūs - kaip motulės glėbyje.
O!Kaip visad stengiamės pasiekti
Horizonto begalybę-
Keliauti debesų keliu
Nors paslapčia.
2008

2008 m. birželio 25 d., trečiadienis

Atodangos

Kaip augam mes-
Vis iš kartos į kartą ,
Taip auga žemė
Dangų ,lietų
Gerdama...
Pažvelk ,atodangose-
Metų skaičiai
Kaip susiklosčius
Amžina knyga.
Jei rankomis gali
Paliesti molį,žvirgždą,
Gali birenti smėlį pro pirštus...
Tai kas kaip veidrodį
Paliesti gali
Ašaras ir skundą,
Kai mūsų žemėje
Tiek alkanų akių.
2008

Tamsa


Kokia tamsi naktis!
Kur mėnuo ir žvaigždynai sukos,
Išsiskleidė juoda skara-
Kaip neįžvelgiama gelmė-
Nyki tamsa...
O! kaip atrasti nemigai užklupus
Šviesos takelį
Į sapno baltas užmaršties gijas.
Gal debesų šešėliuose paklydus
Lengviau ,kai nieko nematai?
Brendi per juodą tamsą
Ir būtyje nelaukdamas dienos
Veri nakties karolių
Vėrinį-mintis lyg žaizdą gyvą...
Kodėl žvelgi į juodą tamsą-
Niekam nesakai.
2008

2008 m. birželio 24 d., antradienis

Mano mintys-Amžinas kerštas

Greit Joninių naktis
Ir į kiekvieną langą
Saulė beldžias-
Praskaidrina tamsias mintis...
Visuomet nelauktai
Vėl skrodžia dangų
Perkūno kerštas,
Prapliumpa su žaibais
Nevaldoma liūtis...
Jautiesi mažas
Prieš gamtos stichiją-
Ne vien tik audrą ,
Siautėjančią pamatai...
Gal KERŠTAS amžinas atgyja,
Kad nepaklūsta visagaliui
Jo menki vaikai.
Ir nejučia prieš vėją
Atstatai krūtinę-
Nepasiduoti jėgai
Skatina kažkas.
O gal kaip tik dėl to
Žmogus sutvertas,
Kad šiuo laiku užgimęs,
Bandytų nugalėti kerštą,
Sutraukytų vergovės pančius
Savo širdyje.
2008

2008 m. birželio 23 d., pirmadienis

Mano mintys.Didysis Ego

Dažniausiai esame tik savanaudžiai
Ir dedamės ,kad mylime
Iš savanaudiškų vien paskatų.
Mylėdamas tikrai,daug ką kitam atleidžia
Ir stengias būti geresniu,kad būtų
Atsiprašymų nedaug,mažai klaidų.
Kaip savanaudiškai mes siekiam laimės-
Jinai -nepasiekiama,
Nes niekas nematavo jos ribų...
Vienam didžiausia laimė-
Kasdien matyti saulę,
Kitam -prikimšti pilvą lig žandų.
O savanaudžiai ,paprastai,
Meluodami net apie meilę kalba,
Ir nebemoka džiaugtis net draugiškumu.
Savo kartėlį tik kitam užkrauna
Ir sukasi didysis Ego vientisu ratu.
2008

2008 m. birželio 22 d., sekmadienis

Vaikučių kampelis.Varniukų vaikystė

Šį pavasarį ankstyvą
Aukštam medy,prie karklyno,
Suko lizdą iš šakelių,
Laukė skylančių vaikelių.
Išsirito du varniukai-
Dar pliki,pilki pūkiukai
Puošė dideles burnytes-
Dar nebuvo uodegyčių.
Greitai augo du varniukai,
Pūtėsi maži pilvukai.
Džiaugėsi savo mažyliais,
Varnos juos gerai maitino.
Kalėsi juodi spygliukai,
Plunksnom puošėsi sparniukai.
Tėvai mokė vaikus savo,
Kaip nugvelbt šunelio kaulą.
Vienas erzino iš tolo,
Suko ratu,šuniui lojant,
Kitas sliūkino iš šono-
Čiupo kaulą ir -į orą
Kaip malūnsparnis pakilo,
O tėvai šį žygį gyrė.
Kiek ant stogo patupėjo-
Kitos pamokos aiškėjo.
Kaip surasti musių lervas,
Kur įskrist į kiaulių narvą,
Kaip prisliūkinti prie lovio,
Prie šiukšlyno rasti grobį.
Sunkios pamokos mažylių,
Bet kaip verstis be gudrybių!
Neilgai varnai į snapą
Kaip į maišą maistą kemša.
Jei gali pats greitai skristi,
Reikia ir pačiam pramisti.
2008

Šventoji


Lieku viena,o upė plaukia
Pliuškendama bangas
Į krūmais ir miškais
Apaugusius krantus...
Amžių atodangos
Prieš saulę stūkso,klausos,
Kaip pečialandos kalbina savo vaikus.
Nurimus supa ajerus Šventoji
Lyg nusidriekusi per klonius
Dainuojanti gamtos styga.
Jaučiu,kaip mano siela
Šitą dainą atkartoja,
Ir po manęs jinai išliks su ja.
2008

2008 m. birželio 21 d., šeštadienis

Gimimo paslaptis


Kai rudenį į žemę krintantys
Kaštonai sprogsta,
Taip džiaugiasi ir šypsos medis-
Naujos kartos mama...
Bet ji čiūčiavo juos,
Kol jie suaugo,
Ar žemė juos priims-
Juk prieš akis šalta žiema...
Ant jų kaštono lapai krito,
Kad nesužvarbtų jų širdis maža,
Bet iš šimtų švelnučių sėklų
Gal tik vienas dygsta,
Kuris giliau įleidžia
Žemėn šakneles.
Ir ,rodos, medžio triūsas-
Toks beprasmis,
Kai žemėj išbarstyti
Miršta bumbulai...
Ar kas kitokią ras gyvybės prasmę,
Kad stiebtųsi į dangų
Visų kaštonų viltys-
Rausvos žvakės.
Jų grožio,džiaugsmo-
Gimimo paslapties
Būtų pilni visų namai.
2008

Mano mintys-Paslapties menkystė

Įvairios paslaptys-
Jos kaip gyvatės
Iš visų pakampių šnypščia,
O jas vis kaupiam,
Patys platindami nejučia...
Kai nesuvokiame iš anksto,
Kad paslaptims nenutiesėm
Tiesių kelių-
Tai pykstame,
Kad jas ne taip suprato,
Išgirdę iš trečių ausų.
Paslaptimis bjauriuosi-
Jų kratausi,
Nes tai-tik melas sau.
Jas slėpti reikia nuo vagišių,
O jeigu nieko neturi,
Nenori iš kitų nugvelbti,
Tada geriau ir neturėti paslapčių.
2008

2008 m. birželio 20 d., penktadienis

Atsiprašau

Atleisk,kad džiaugtis neišmokiau,
Dalintis duona,
Kurios gal pats ne visada turi,
Kad neparodžiau danguje
Kregždučių šokio,
Kasdien dėl duonos kąsnio
Bėgdavau ir klupdavau kely...
Ne metas prarastąjį laiką šaukti-
Nebesugrįžta upės
Ir nebebūsim toj pačioj būty.
Atleisk,kad neišmokiau
Į pietus išskrendančių paukščių laukti,
Prie gimto namo slenksčio
Svečią pasitikt...
Atleisk,kad nematai,kaip ežeras banguoja,
Kaip vakarais alsuoja
Poilsio ištroškę, vėjo pamiršti miškai.
Kur bėgti,jei neišvaikščioti
Gimtinės kloniai.
Koks džiaugsmas basom kojom
Ryto rasą braukti,balutes braidyt-
Žiūrėti žiemą į baltas pusnis.
Kaip liūdna,kad laiku to neparodžiau,
Bet iš arti tu jų gal nematei...
2008

Mano mintys-Nuoširdumas

Kai nebeturim žodžių nuoširdžių,
Tai kalbam apie metų laiką,orą
Ir apsigaubiame pigiu melu,
Nors ir be žodžių žinome
Kitų mintis ir norus.
Dažnai prisidengiam nuoširdumu-
Pasiūlome kitam ,ko mums nereikia.
Apsitveriame savo širdis ir namus
Storiausia siena ir nejučiomis
Surenčiam aukštas tvoras,
Kad kas nepamatytų šiukšlių-
Naktimis, kad neužklystų koks nedoras.
Ir tampame šioj žemėj svetimi-
Kaskart atsimušam į sieną,
Kuri kasdien iškyla prieš akis,
Bet nuoširdumas kartais tampa naivumu,
Ir slepiamės tarsi nakties vilkai už jos,
Kad nesumindžiotų nors sielos.
2008

2008 m. birželio 19 d., ketvirtadienis

Mano mintys-Pavydas

Pavydas-pirmapradis geidulys,
Parodantis,kad mes dar neužaugom...
Pavydime dažnai kitiems turtų -
Jų dydį norime pagausint.
Sportuojame ir neturėdami tam duomenų
Ir stengiamės pralenkti draugą .
Dažnai mėgdžiojame balsus kitų,
Bet argi dainai iš širdies
Bet kas prilygti gali...
Pavydas-postūmis būti tobulesniu,
Bet kai nesiseka-užvaldo pyktis,
Nuožmus pavydas lyg ugnis
Išdegina sieloj randus,
Tada pirmyn belieka
Neteisingas žingsnis.
Pavydime kitiems garbės,
O ją kiekvienas-
Tarsi žvakės liepsną saugom,
Bet jeigu norim būti sau tobulesni,
Ir be pavydo tarsi medžiai augam.
2008

2008 m. birželio 18 d., trečiadienis

Gyvenimas dviese


Kaip medis vienišas palaukėj auga,
Kas jį pasėjo-vėjas, paukštė skrisdama,
Kodėl neturi prie savęs net draugo,
Kurį galėtų sveikinti su rytmečio aušra.
Kodėl prie beržo nėra liepos,
Kuri kvepėtų liepos vidury,
Rudens šalnas ir gruodą,
Gilias žiemos pusnis išbraidę
Pavasarį sutiktų,džiaugtųsi drauge
Varnėnų giesmėmis.
Gyventi dviese- ne visiems juk lemta...
Žmogus pasirenka gyvenime draugus.
Jisai- ne medis,kurį vėtros lenkia,
Kiekvienas renkasi savo kelius.
2008

2008 m. birželio 17 d., antradienis

Lyja



Matai,kaip lyja-visiškai be vėjo,
Vandens čiurkšles lyg siūlus
Ar matai?
Kaip jungiasi dangus
Į žemę lietumi atėjęs,
Šias debesėlių ašaras
Ar tu matai?
Gal ne dangaus ir žemės
Šios jungtuvės-
Mano gyvenimo gili prasmė,
Ne instinktų diktuojama
Kova už būvį,
O žmogiškos vertės esmė.
2008

Rugio malda

Rugy,rugeli,žiemkentėli,
Pažvelk,saulutė-danguje...
Pernykštėse ražienose griežlė ,
Jau vaikelius išvedusi ,
Gergždėti nenustoja,
Linkėdama,kad būtų vasara gera.
Ant balto lino rankšluosčio senoliai
Duonos kepalą padėdavo švelniai-
Jis mena prakaitą artojo...
O!Kaip sudiržo nuo sunkių darbų delnai.
Ir negausu prie stalo žodžių.
Rugeli,žiemkentėli,prabudai?
Kol lūpos jaučia juodos duonos skonį,
Žinai,troboj bus jaukūs vakarai.
2008

Mano mintys-Motinų vaikai


Negimstama su laimės skraiste-
Tik pasakose joja broliai ant baltų žirgų,
O motinos-madonos liūdnas žvilgsnis-
Seniai gyvena lūkesčiais savo vaikų.
Su kasdieniniais rūpesčiais
Trepsena metai -
Nešioji glėbyje savo vaikus,
Jauti,kaip jų širdelės spurda,
Kad jiems per ankšta prie namų...
Vis lauki,kol vaikai užauga,
O meilės skraistėje
Jų rūpesčius toliau neši-
Kuo didesni vaikai-našta sunkesnė,
Gyvenimo išbandymai
Vis tampa sunkesni...
Su kasdieniniu nerimu po kojom
Klampiu gyvenimo keliu brendi,
O skraistė,kurioje maži vaikai
Ramiai miegojo,
Dabar į nežinią nutįsusi-tokia slidi.
Ir nežinai,kokioje vietoje suklups jie-
Pribėgti ir pakelti negali,
Šnabždi iš nevilties,bejėgiškumo-
Padėk jiems ,Dieve,jei gali.
2008

2008 m. birželio 16 d., pirmadienis

Mano mintys.Žmogus-ne gulbė


Žmogus dažnai-
Kaip kojines nusiavęs-
Nusviedžia santykius,
Atrodo,nuoširdžius
Ir ieško priežasčių-
Ne taip balsavo
Ar nesilaikė kodeksų šventų.
Tiktai pamiršta,kad ir kodeksus,
Normas moralės
Sukūrė amžių patirtis-
Toks pats žmogus...
Kaip purvinas rankas
Galvoja,nusiplaus sąžinę savo
Primesdamas kitam
Beribį egoizmą-požiūrį Narcizo
Ir artimą paversdamas vergu.
Tada gali tik pavydėti gulbei,
Kad Dievas jai nesuteikė
Veidmainiškų pradų,
O susidūrus su žmogum dviveidžiu,
Visu pasauliu nusivilti nesunku.
2008

2008 m. birželio 15 d., sekmadienis

Mes savi

Varnėnai,žvirbliai švirkštauja po kiemą,
Kielė pastogėj išvedė vaikus
Ir dagilėlis štai gurklelį
Papūtęs lyg purieną
Prieš vėją iškedena plunksnų spygliukus.

Ir katinėliai ,ir šunelis-visi padarėliai
Vieni kitus globoja ir pažįsta-
Visiems ši tėviškė gera,sava...
Stebiu,kokia nepaprasta draugystė,
Ši nuostabi gamtos -namų darna.

O mintys vis tolyn nuklysta,
Kaip auga mano artimų kita karta.
Mąstau,kokia tvirta šių sielų giminystė,
Nes žiūrime gerumo akimis į dangų,
Kuris lyg savo kūdikius
Visus aprėpia,kad kas nepaklystų-
Ir liejasi gyvenimo giesmė
Tarsi viena styga...

Smagu,kad vis turiu kam žemėje dėkoti
O gal ir man dėkingas kas...
Dabar žinau-turiu didžiausią turtą
Savųjų nuostabią draugystę-
Jautiesi reikalingas tu ir tau kažkas.

O mus visus dangus ir žemė jungia
Kaip tėvas,matina tikra-
Ir gera,kad ir aš galiu padovanoti
Gerumą,meilę
Ir viltis į ateitį savas.
2008

2008 m. birželio 13 d., penktadienis

Gandrams pavydžiu

Dangaus mėlynėje
Gandrai vaikus apsklando-
Taip palengva mankština jiems sparnus.
Gal rodo savo tėviškę ir bando,
Ar stiprūs ryšiai liks,kai jie paliks namus.
Ar kitąmet vėl čia sugrįžę
Statysis būstą virš gražių kalvų,
Tegu pažiūri ir pažįsta,
Te nepaklysta jie tarp medžių svetimų.
Žiūriu į jų prasmingą skrydį,
Pavydžiu jų rimties,ramybės ir sparnų...
Kaip pasikelti į dangaus aukštybes
Nuo kasdieninių rūpesčių menkų?
Bet būna dar sunkiau,kada tėvai-
Kaip vandenyno žuvys -nepažįsta,
Pražilusių svetur savo vaikų.
Taip norisi tada prašyt stiprybės
Padangėj sklandančių gandrų.
2008

2008 m. birželio 12 d., ketvirtadienis

Vasaros saulė


Saulė maudosi
Tarp debesėlių,
Bėga spindulėliai
Per kalnelių kepures.
Kas pirmiau pasveikintų
Gražuolę vasarėlę,
Jeigu ne kregždučių šokis
Laumės juostos spalvose.
O be to gal nežinočiau,
Kaip žemę mylėti-
Mano svajose
Jinai tokia šventa...
Tik tada nuo juodo purvo
Sąžinę apsaugoti galėčiau,
Jeigu vasaros saulutę
Neščiausi savo delne.
2008

2008 m. birželio 10 d., antradienis

Rugiagėlė


Atsimerkė mėlynos akelės rugiuose,
Susižvalgė brandžios varpos-
Kas gi čia?-klausė vėjo ,pasiklydusio lauke.
Toks rugiagėlių gražumas trikdė jas.
Skynė dviese žiedelius praeidami,
Nerūpėjo duona-dar anksti.
Pasipuošus galvą vainiku,
Bėgo per rugius nepramintu taku.
Pavymui šnabždėjo jai rugiai-
Gal paklydai,mergužėle,ką manai?
Kaip pašėlusi kažkur leki,
Juk žiedeliai mėlynieji laikini.
Jei suklupsi susipynusi rugiuos,
Bernužėlio švelnūs žodžiai nebeguos.
Reiks dalintis juoda duona-ji rupi,
Vainikėlis džiūs ražienos vidury...
Niekas nebeklausė vėjo pamokų,
Džiaugėsi vainiko gražumu...
2008

Mano mintys-Taip ir neužaugam

Nebemoku- kaip jaunystėje- kvatotis,
Dienos ,rodos,apsiniaukia per dažnai-
Nebėra dėl ko aukotis ,
Viskas banalu ir menka -
Nebedžiugina nė aukso auskarai.
Atbula ranka dažnai numoju,
Kas anksčiau atrodė-reikia būtinai,
Išeinu pasveikinti rytojų-
Saulei šypseną pasiųsti-
Net pro debesis ,miglas,
Žvelgiu aukštai aukštai...
O gal iš tikrųjų nenustojau
Pasakom tikėti-meilės per mažai?
Supratau,kad taip ir neužaugau-
Į gyvenimą tiktai žiūriu
Kriterijais kitais...
Pamatai-žili,senoliai,
O širdy visi išliekame vaikai.
2008

2008 m. birželio 9 d., pirmadienis

Pelai

Patikėjau,nes pati tikėt norėjau-
Iš tiesų gal niekad nieko nesakei...
Gal tikėjimą šį atnešė man vėjas,
Paskui jį tu nesuspėjai ir pavėlavai.

Rugių varpomis jau nulingavo
Netarti,dabar bereikšmiai pažadai-
Prievarta juk priesaiką išgavę
Rankos prie širdies nepakeliam lengvai.

Netikėjau,niekad iki galo netikėjau,
Kad tik duonos trupinius šventvagiškai rinkai...
Kaip ilgai save apgaudinėjau,nes norėjau
Pamaitinti sielą netikrais grūdais-pelais.
2008

2008 m. birželio 8 d., sekmadienis

Tavo akių šviesa


Kaip susiderina nakties delne
Keliai žvaigždynų begaliniai,
Žemės tarpeklių slėpininga tamsuma
Ir debesų apsiaustai purpuriniai.
Kada rasos lašeliuose staiga
Žvaigždelės pasiklysta,
Joms kelią rodo į erdves
Atbėgusi mėnulio pilnatis-
Ramybė ir viltis sugrįžta.
Kada į širdį pasibeldžia liūdesys,
Paglostau žemės grumstą juodą.
Žinau,kad vėl aušra nušvis,
Trumpam Vakarės spindesys
Užmigt neduoda...
Taip iki ryto vis dairausi į žvaigždes,
Keliauju atminties takais
Nuo kūdikystės lopšio
Per gyvenimo slenksčius ir gruodą.
Iš netekties griuvėsių gal parves
Tavo akių šviesa-užuojauta,paguoda.
2008

Tau


Nežinomas ir tolimas pasaulis-
Toks patrauklus lyg nežinia...
Eini daug metų paskui svajones,
O mano sieloje užgimus meilė
Kaip ąžuolas šakotas-
Saulėj suspindusi, tvirta.
Stebiu gyvybės pradžią paslaptingą
Ir ežero skaidrias gelmes,
Ir akmenėlį šaltą,
Bet būties apdovanotą,
Kad paslaptis išsaugotų visas.
Todėl tik jam galiu
Netyčia pašnabždėti,
Kad pradžią meilėje matau,
Ir paskutinį švelnų žodį
Galiu paskirti tiktai Tau.
2008

2008 m. birželio 6 d., penktadienis

Vaikučių kampelis

Į giraitę
Prie pušyno,kur berželiai,
Drebulės ir alksniai keri,
Raudonviršis jau išdygo.
Kraipo galvą-gal kur grybą
Sau panašų pamatytų-
Žemuogėm tuoj pasakytų.
O aplink tik voveraitės-
Jų galvelės susiraitę,
Pušų spyglių prismaigstytos,
Samanomis apkaišytos.
O toliau,miške,prie tako,
Ūmėdės viens kitą seka,
Glaudžiasi jos prie lazdyno-
Gražus-riešutus augina.
Greitai čia atbėgs vaikučiai,
Voveraitės ir kiškučiai.
Bus smagu-skambės giria,
Ir niurzgėti-nevalia...
Raudonviršiui kad pavyko-
Baravykas šalia dygo.
Ruda didelė kepurė,
O jau kokį pilvą turi!
Net visi kiti grybukai
Jam pavydi ,nes mažiukai.
Niekas jų nepastebėjo,
Kai pro šalį miškan ėjo.
Musmirė tiktai raudona
Visur maišosi po kojom.
Kad visi ją pamatytų-
Tarsi pienu apšlakstyta.
Štai kazlėkai prie pušelių
Iš po smėlio galvas kelia-
Gličias kepures augina,
Jas atokaitoj džiovina.
Jei šių grybų nepažįsti,
Bėk į mišką-nepaklysk tik.
Pažiūrėk, pro kur takeliai
Veda į palaukę žalią.
Prisirinkęs pilną krepšį
Viršuje padėk ir lepšį.
Nepatinka šitam ponui,
Kai susitrina jo šonai.
O dabar namo keliaukim,
Apie grybą dainą traukim-
Oi grybai,grybai,
Jūs gardėsis mano,
Kas jūsų nevalgo,
Nieko neišmano!
2008

Tyla


Koks šiltas vakaras,
O topoliai prie kelio
Ir berželiai kvepia-
Rodos,po pievas sklando
Kupoliavimo daina .
Ežero paviršiumi
Trūkliai lyg bičių spiečius skrenda,
Jų meilės šokis atsispindi
Veidrodiniame vandens stikle.

Pakrūmėmis jau putinai pražydo-
Karpytų lapų žalumą papuošia
Baltų žiedų vainikas-
Kaip jaunamartės galva.
Vakaro tyloje girdėti-
Drebulynas ošia...
Gal skundžiasi savo dalia
Be kaltės pasmerkta ,
Nuliūdus kažkieno dukra.

Krūtinėje širdis
Tik vasarą dainuoja,
Nors nerimas visai šalia,
O gal dalgiu šienaus likimas
Tartum pikti broliai,
Kad išdrįsau sujudint
Ežero bangas...
2008

2008 m. birželio 5 d., ketvirtadienis

Prarastoji karta

Ant stūksančių kalvų,
Senųjų ąžuolų pavėsy,
Visiems laikams užmigę
Jau pamiršti atrakcionų pamatai.
Čia neseniai dar krykštavo vaikystė,
Tėvai laipteliais kopė su vaikais.
Visur praėjusiojo amžiaus
Karų vėtros siaubė-
Griuvo bažnyčių bokštai,
Vaitojo vieniši varpai...
Ir niekas prarastų kartų neatsiprašė,
Kad liko ištuštėję tėviškės namai.
Gal ne dėl to man širdį gelia,
Kad pusnuogiai užaugom
Ir alkani kaip dykumų vilkai,
Bet negalėjom rasti savo kelio,
Neišsipildžiusios svajonės
Liko amžiaus pasmerktos -
Nebūtyje glūdėti amžinai.
2008

2008 m. birželio 4 d., trečiadienis

Amžinas kelias


Platūs keliai,prie jų takelių vingiai
Nuo seno apipynė žemės nugarą
Tarsi voratinklių gija,
Jais traukė pulkai didžiavyrių,
Kryžiaus kelius kentėjo motinos
Ir našlės, jų vaikai ir žmonija visa.
Legendos pilkapiuos kažką byloja,
Bet niekas net nežino ,kas už ką,
Tik dainose ir raudose kartoja,
Kad nuo seniai neišklausyta lieka
Širdgėla,žmonelių paprastų kančia...
Ir iki šiol vis kautis nesiliauja-
Dėl laimės ,bet daugiau dėl turto ir garbės,
Tiktai dabar toliau keliauja
Ir priešų ieško lyg kapo duobės...
Tiesiog Liuciferio išdaigos-
Ne Dievo žmogui dovana duota,
Jei niekas neskaičiuoja
Tikros gyvybės kainos,
O vėliavas nuleidžia tiktai per šventes.
2008

2008 m. birželio 2 d., pirmadienis

Pirmoji vasaros diena


Tiesiu pirmąjį rankos mostą
Į raibuliuojančias kaip krištolas bangas,
O mano kūną švelniai glosto
Lyg Eglės šaukiama balta puta...

Tolyn tolyn į saulės taką,
Kur dega vakaro gaisų skara,
Kad taip pasiekčiau saulės sostą
Ir nors trumpam pabūčiau jos dukra.
2008

Vasarėlė


Jau vasara karščiu alsuoja,
Raudonosios aguonos dega po langais,
Alyvų kekės svaigų kvapą skleidžia,
Gal greitai ir paparčio žiedas išsiskleis...
Ne,nesakyk,kad jis nežydi-
Ieškojau jo žiedų dažnai.
Kiekvieną jis į laimės kelią lydi,
Kada baltai papuošia plaukus
Mylimo padovanoti jazminai.
Ir ,rodos,nieko niekada nekeisčiau,
Jei vasara tokia žydėtų amžinai...
Net rudenį į krintančius lapus,
Į šaltą žemę juodą
Paparčio žiedas ,
Su vasaros spalvom atklydęs ,
Vėlei žydėtų-tuo tikiu tikrai.
2008

2008 m. birželio 1 d., sekmadienis

Sena-nauja diena

Kaip bičių spiečius
Dūzgia miesto fonas.
Pulsuoja kažkokia
Sunkiai nusakoma darna-
Plačiose gatvėse sužybsi šviesoforai,
Pasipila mašinų lavina.
O siauromis gatvelėmis
Kulniukai skardžiai kaukši-
Senamiestis nutyla vakare...
Uždaruose kiemeliuose
Seni pažįstami susėdę
Aptarinėja nuobodokas
Televizijos laidas.

Kasdien tos pačios bėdos-
Netektys,giminių sueituvės,
Kai miršta arba gimsta kas...
Kaip bičių spiečių
Miestelėnų būtį
Rikiuoja- tarsi bičių motinėlė
Darbštuoles bitutes -
Senų langelių atspindy
Statybų ilgos strėlės,
Koncertų salėj muzikos garsai,
Bažnyčioje-vargonai,-
Tikėjimas nauja ,
Vis geresne diena...
2008