Darna
pasaulyje,
Kai
vienas instrumentas veda,
Išsiskiria
jo garsas iš kitų
Ir
kompoziciją kuria gyvenimas,
Kuris
nepasiklysta
Tarp
daugelio natų...
Simfonija
– tai miškas,
Mes
jame gyvename,
Atliekame
kiekvienas savo ariją
Ir
nusilenkiame žiūrovui,
Kada
širdis sugroja
Nepakartojamą
finalą...
Muzikai
nėra pradžios nei pabaigos, –
Kiti
ir vėl panašų garsą atkartoja:
Jūros
ošimą, upės tėkmę,
Amžinai
neramią,
Ir
vieną uvertiūrą – versmę,
Kada
ima virpėti lapas drebulės
Nuo
lengvo vėjo,
Netgi
nuo kaitros.
Oi,
akys ieško visada darnos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą