Kada žinai, ramu

Paukštis, vos gimęs,

Mokosi kalbėti –

Prašyti kąsnio iš tėvų,

Paskui tik pradeda čiulbėti

Tą pačią giesmę – iš tėvų.

Gėlė nepradeda žydėti,

Kol nesubręsta pumpuras žavus,

Tada jau skleidžiasi iš lėto

Ir darosi kvapnus.

Bitėlė žino, kada jai skubėti,

Kai skrenda į laukus,

Nes reikia medų –

Tyrą, šviesų –

Laiku parnešti į namus.

Žiogelis groja smuikeliu –

Jam visada ramu,

Nes gal ir žino,

Kad jam ši vasara – jau paskutinė,

Daugiau nelinksmins jis draugų...

Taip buvo, bus,

Nors ir graudu.