Ateikite,
vaikai, atsiųskite žinutę,
Nors
mes ir išsibarstę,
Kaip
klevo sėklos,
Taip
toli...
Suraskite
tik žodį,
Kaip
žiedą paparčio,
Padovanokite
tėvams visi.
Taip
ilgu rudenį,
Taip
šalta žiemą, –
Tėvai
– tai pušys,
Jų
rūbai – visada žali žali,
Vienas
spyglys į širdį duria,
Jeigu
vaikai pamiršta
Savąjį
kamieną,
O
danguje įaugusias šaknis...
Sugrįžkite
į savo kiemą,
Įeikite
su laišku pro duris,
Nušvis
ir jūsų dienos,
Tėvų
akys nušvis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą