Ganau
lašus, esu piemenė;
Pienių
plaukai, o akys žalios
Voratinklių
šilkai – mano suknelė,
Ant
kaklo gintarai,
Saulės
lašeliai...
Iš
debesų – vaivorykštė
Į
pievas nusileidžia,
Ją
pririšu prie medžio:
Apačioje
samanos
Kojas
apdengia
Ir
šildausi savo mintis,
Nubraukiu
rūpesčius nuo veido...
Kai
vakare lašai
Nematomi
sušąla,
Pučiu
šiltu kvapu,
Jaučiu,
kad atsigavo,
Pakloju
ant blakstienų lašui
Patalą,
–
Jis –
mano, tavo...
Gražinos foto
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą