Darom žmonių labui

Kai artimam prireikia rankos,

Neatsigręždami pribėgame;

Klausai, kvėpuoja,

Plaka dar širdis...

Glaudi ją prie savosios,

Kiek tau leidžia jėgos,

Neši jo kryžių

Ant savo peties...

Raudonas siūlas – kraujo ženklas,

Kad gyvas, dar gyvena,

Savo gimtinėje pastatys namą

Ir žiburį uždegs,

Pašvies kitiems...

Mūsų šalis – vienintelis toks namas,

Už kurį pasirengę

Įžiebti ugnį ateities.

Kiekvienas kūnas turi sielą

Kas ją išgydys,

Jeigu pasiklys?

Raudoną giją nutiesiau į namą,

Kas neprarado dar vilties.