Iškilūs
žmonės Anykščių,
Kaip
ir aukšti kalneliai,
Kur
Laimės žiburys
Ir
ilsisi Vienuolis,
Prie
Šventosios – Anykščių Šilelis,
Antanas
Baranauskas
Ir
visi kiti,
Kuriems
neteko niekada vergauti.
Žmonės
laisvi,
Kai
žino savo vertę:
Istorijos
šaknis,
Kaip
ąžuolo viršūnę,
Gali
skaityti atsivertęs.
Raškau
lapus, pinu vainiką šventinį,
Renku
giles visiems,
Kas
ir po mūsų
Dar
galės lukštenti...
Oi,
kiek prisiminimų!
Skambantis
bažnyčios varpas
Ir
Vilniaus bokšto laikrodį
Galės
sukti per amžius,
O
žmonės patikės,
Kad
prisikėlė laisvė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą