Tautų istorijos atminčiai
Laikau
namo raktus,
Kaip
savo ateitį,
Sudrėko
net delnai,
O
geležis vis aidi:
Į
priekalą stuksena kūjis,
Pjauna
mano pievą nešienautą
Karštas
pjautuvas,
Raudona
saulė degina akis rytais...
O
vėjas dar pastogėje
Vis
kaukia, laukia,
Kada
kryžiažodį išspręs vaikai,
Ten
upės ir upeliai,
Kalnų
ir slėnių
Ne
visiems ir žinomi vardai:
Sibiras,
taiga, elnias,
O
kirvis kedrą kerta,
Nuo
kurio pabyra riešutai...
Kai
atrakinau namą,
Atmintyje
aidi
Kryžiažodžio
langeliuose gyvenimas,
Kurį
matė ir mūsų seneliai,
Kryželiai
net miške,
Kapų
kapai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą