Gerumo
taurę vakare geriu,
Kai
dienos būna šviesios,
O
lietaus lašą ašaroje pamatau,
Laikau
delne ranką ištiesusi,
Kol
virsta ji žvaigžde
Ir
vakarėjant šviečia...
Į
tylumą naktų einu,
Su
šypsena žvaigždėta,
Nes
ji nuo lūpų ir žiedų,
Rasos
melodiją užgieda,
Kad
visą naktį sieloje žibėtų...
Dabar
taip gera,
Kai
surinkau šviesą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą