Tiek
daug šviesos,
Kai
šviečia naktį žiburiai,
Bet
neprilygsta saulei.
Prie
vieno židinio
Susėda
du draugai
Ir
spindi akys:
Paliečiu
ranką, sudreba širdis,
Kažkas
šią valandą
Vadina
meile.
Kiekvienas
žodis – žiburys,
Jei
uždengia nelaimę,
O
praviri langai
Žvaigždes
į vidų įsileidžia.
Už
durų lieka vėjas,
Klebina
iš lauko rankeną,
Galgi
jam šalta ir nyku,
Kiekvienas
turi vieną draugą...
Uždegu
žvakę vakare,
Paglostau
tavo plaukus,
Sušilkime
prie židinio,
Paimk
ir mano ranką,
Kada
mes – dviese,
Naktis
– ramybė ir palaima..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą