2021 m. gegužės 31 d., pirmadienis

Kartų kalba

 




Kai tu – su manimi,

Gražiau ir paukščiai čiulba,

Ryškiau pražysta gėlės,

Baltesni debesėliai danguje,

Saulutė daug šiltesnė,

Nurimsta ir vėjas,

Žiedų nepaliečia šalna…

Kai tu – su manimi,

Švelnus, prasmingas ir tvarus

Kiekvienas tampa žodis

Savo esme, –

Pasaka – ne pasaka,

Dainos ir priedainis –

Atgarsis nuo manęs

Iki tavęs.





Ona Baliukienė

Iš vidaus žodžiai iškilę

 




Pasaulis – iš vidaus,

Ką tu jauti,

Yra ir manyje, –

Meilė ir džiaugsmas,

Dainos iš gimtinės,

Pasakos, legendos,

Žmonių darbai,

Rašytojų kūryba,

Bažnyčių bokštai,

Pilys ir namai, –

Mes ne iš niekur esame,

Čia gimę…

Visos svajonės – apie ateitį, –

Sunkumai – kasdienybė.







Mindaugėliui - 12

 


Ona Baliukienė


Kai tiesiasi tolyn

Tavo kelelis,

Pamatai ir pėdas,

Jos – tavo

Ir nepakartojamos,

Tiktai vaikai įmins giliau,

Vaikaičiai eis ir prisimins,

Kur drauge ėjome

Ir klausėmės paukštelių čiulbesio,

Mirgėjo bangose

Saulės zuikučiai, –

Tai gražiausia pasaka,

Kurią paseks po metų kelerių

Savo vaikams…

Tegu greta vingiuoja

Mūsų pėdos,

Eikime toliau.






Balti paukščiai



Daug paukščių, skrendančių

Ilgoms kelionėms,

Sugrįžtančių į tėviškę

Krauti lizdų,

Auginančių vaikus

Iš dangaus malonės,

Nesiskundžiančių dėl savo

Ir nepriteklių, vargų…

Būti baltu paukščiu –

Didelė svajonė,

Kada pragyveni ilgus metus

Ir sulinksti senatvėje,

Kaip nendrė ežere,

Iš kurių ir susuka gulbės lizdus,

Pabąli vienodai,

Kai vis mąstai ir dirbi

Dėl savo vaikų…

Toliau gegutė užkukuoja,

Skaičiuoja metelius,

„Duok Dieve, – pagalvoji, –

Taip dar gyventi

Ir žiūrėt į dangų ežere,

Pasisveikinti su baltais paukščiais,

Nors vienus metus.’’


 

2021 m. gegužės 30 d., sekmadienis

Gulbės ir mes.




 

2021 m. gegužės 29 d., šeštadienis

Lūkesčiai

 


Užtenka būti žmogumi,

Be uniformos ir medalių,

Tik atstovauti savo šalį,

Kur tu bebūtumei toli –

Visame pasaulyje.

Geri darbai surenkami po trupinį,

Išžarstomi ir saujomis,

Sau pasiliekant meilę

Tėvelių atminčiai,

Kurie ir troško vieno, –

Savo vaikams ateityje –

Laimės.…

Eik su manimi – be lūkesčių

Pakeist kažką pasaulyje,

Pasiimk tik tuščią terbą,

Ant pečių likimo kryžių,

Prisėsime ant kieto akmenėlio,

Sukalbėsime ir savo maldą, –

Atmins jis mūsų vardą.


Ona Baliukienė

Tiesiog – linksmybės

 



Jau saulelė vis aukščiau per padangę ima riedėti,

Vis dažniau išsitraukiu nuo lietaus gražųjį skėtį,

Dievą už viską nuoširdžiau maldose imu paminėti,

Pasidžiaugiu ir pavasariu – laimingu, gėlėtu,

Žaliuojančiu dirvų pasėliu – skalsa pakerėtu...

Jau ankstyvas ir šiltėja rytas – leidžiasi saulė vėliau,

Pievos mažiau akmenėtos.




2021 m. gegužės 28 d., penktadienis

Keliu per Lietuvą

 




Nuo Vilniaus iki Baltijos krantų –

Vienas dangus, viena gimtinė,

Namai ir sodai,

Ežerų platybės…

Vingiuoja upės slėniais,

Per žalius miškus,

Siūbuoja medžiai

Šaknimis į žemė įsikibę.

Gyvena žmonės kaimuose ir miestuose,

Kuria ir dirba

Šeimai ir Tėvynei.

Aš ir tu – tos pačios šalies vaikai,

Stovime medžiais,

Kai griaudėja perkūnijos, –

Didingas jausmas,

Kai atstatai vėjui krūtinę.

Nuo pat darželių ir gėlių,

Nuo rūtų ir lelijų,

Kiekvieno šaknimis teka vanduo

Į saulėtą padangę,

Mėlyną žvaigždyną.





Ona Baliukienė

2021 m. gegužės 27 d., ketvirtadienis

Šlovinkime meilę

 



Kol gyvas žemėje žmogus,

Dainuojamos bus meilės dainos,

Du žmonės – tik viena širdis,

Romeo ir Džiuljeta

Iš senų laikų ateina.

Kol bus kerštas tarp žmonių,

Dainuojamos bus liūdnos dainos,

Nes meilė duota iš dangaus,

Ji iš labai senų laikų

Pas mus ateina.

Dainuokime ir šlovinkime meilę.



Šermukšnių vakarai

 



Prasideda nauja diena,

Naujai pavasaris pražysta,

Kada užuodi vakarais

Šermukšnio kvapą –

Baltą blyksnį…

Alsuoja vakaro vėsa,

Netraukia į namus sugrįžti,

Saulutė slepiasi lyg susigėdusi,

Pamačiusi mėnulio šypsnį.

Apsigaubiu rūko skara

Ir laukiu, kaip jaunystėje,

Lakštingalos giesmės,

Varnėno švilptelėjimo.

Klausausi iki išnaktų,

O žvaigždės ima blykšti,

Nutvilko nuojauta jauki –

Jau rytas.



Pagarba šaliai

 



Ateik į mano gatvę

Su ištiesta ranka,

Bet atvira širdimi,

Sutiksiu ir kaip savą,

Neklausiu vardo,

Pasakysiu pirma savo, –

Tokia čia mūsų pažintis,

Kada šermukšniai žydi,

Uogos dera.

Gatvė – pilna šviesos,

Vakare – žiburių,

Rytas išaušta už kalnelio,

Siūbuoja šaką vėjas

Su jos visais paukšteliais

Ir vaikeliais…

Ateik su tyra meile,

Tau nusilenks ir liepos,

Beržas ir kiti medeliai, –

Kas tik nusilenkti gali.




Mano šeima

 




Maži paukšteliai,

Kaip mūsų vaikai,

Kasdien žiūri, kaip auga,

Myli ir globoji,

Kitiems tėvus atstoji.

„Cyp cyp’’, – jie prašo

Gerti, valgyti dažnai,

Matai, kada apsiplunksnuoja,

Ant savo kojų stojasi.

Viščiukai auga netgi be mamos,

Jei namuose šilta,

Sode žalia pievelė, –

Bėgioja aplink juos ir šypsosi

Saulutė ir vaikai,

Skaido drugeliai

Ir žiogeliai groja.

Dangaus palaima – šeimoje,

Laimingi šie namai

Ir sodas.


2021 m. gegužės 26 d., trečiadienis

Virsmas

 




Jau krenta žiedlapiai –

Taip širdy dilgsi,

Giliai giliai spygliai,

Nė ištrauksi, nė nutrinsi…

Jau mezgasi ir uogos,

Vietoj žiedo vyšnios,

Taip širdy dilgsi,

Atskris strazdai – sules,

Ir viskas…

Jau vasara man šypsosi,

Tau pasiunčiau jos šilumą,

O širdyje – taip dilgsi,

Rože pavirtusi

Tau dar save priminsiu.



Vasara artėja

 









Daraisi atlaidus, geresnis,

Pievų ir darželių grožį pasiėmęs,

Apsvaigsti nuo neapsakomų kvapų,

Iš tolo šaukia ir vilioja

Alyvos, įvairių spalvų,

Kaštonų žvakės

Mirga drugeliu.

Per visas miesto žydinčias alėjas,

Beržų ir liepų takeliu

Dainuoja vėjas – drauge einu,

Už posūkio ir susitiksime abu.

Sveikinasi saulė, –

Danguje – kūrėjas,

Kai žemėje – gražu gražu,

Matysime kartu.






Džiaugiasi paukšteliai


 


Nebe baisus šaltis nė ūžaujantis vėjas...

2021 m. gegužės 25 d., antradienis

Svetimi sodai

 




Kaip gali sodų nemylėti,

Kai jie pavasarį pražysta,

Nors jie – ne tavo,

Nesodino tėtis,

Surinksiu obuolius į prijuostę,

Kietai mazgu surišiu…

Kaip obelų žydėjimas

Galėtų pro akis praslysti,

Kai dar meni vaikystę,

Knygas prie lango

Ir nuostabią draugystę…

Mes – vienas obuolys,

Tiktai dvi skiltys,

Žiūriu į žemę,

Kaip suskamba ir dūžta,

Pirma – žiedeliai,

Paskui ir obuoliai nukritę…

Ką toliau sakyti?



Senas ir jaunas

 




Šalia senųjų obelų

Naujas sodiname,

Kad šios vis pasisemtų

Ir naujų jėgų,

O jaunos pažiūrėtų

Į senųjų randus

Ir pasimokytų iš jų…

Dažnai išlūžta obelys,

Po sodą išsisklaido,

Betgi ir siaučiant rudens vėtroms,

Derėdamos nemėto,

Kur pakliūva, savo obuolių, –

Visi jie krenta prie šaknų.

Jauną daigą verta vis aptverti,

Ir pažymėti kaspinu rausvu, –

Pati gyvybė – šventė,

Pavirstanti pavasarį žiedais,

Nauju vaisiu.



100 padėkos raidžių – muzikai

 




Su muzika guluosi ir keliuosi,

Kai gieda laisvas paukštis

Sode ir už langų,

Mano pasaulis nusitiesia

Už jūrų marių,

Vandenų melsvų…

Su muzika darželyje sėdėjau ir sėdėsiu,

Gėlės atsidėkos savo grožiu,

Iš jų ir į save džiaugsmo įkvėpsiu

Ir pasipuošiu vainiku,

Pridėsiu ir garsų...

Su muzika siela atsitiesia,

Einu daug tvirtesniu žingsniu,

Svaigsta galva tik nuo kvapų,

Kurių žiemą ilgėsiuosi,

Pusnyse baltų žiedų…

Muziką ir vėjas groja,

Skraidindamas snaiges ir po ledu,

Muzikos aidą pušys atkartoja,

Jos muzikos garsus apgaubia

Kupolu žaliu…

Šiandien einu dienos

Šviesiu ritmu, –

Kaip gera, kai tave girdžiu

Tarp jų.


Ona Baliukienė



Dieviški žemės garsai

 



Kokia laimė pavasario sulaukti,

Kad pamatyčiau bitę žieduose,

Išgirsčiau vyturio giesmes,

Žiūrėčiau ežere į baltą gulbę,

Baltų ir geltonų lelijų apsuptyje

Su pulku vaikelių,

Plaukiančių šalia…

Kokia man laimė,

Pasivaikščioti sode,

Kur obelys,

Į baltas nuotakas pavirtusios,

O zylės ir varnėnai peri drevėse,

Obelų žiedlapiai nubyra,

Tarsi šventovėje,

Kai vėjas papučia

Švelnia banga…

Kaip laukiu ir vaikaičių,

Kas pavasarį prabylančių,

Pagrojančių man dūdele,

Trombonu, gitara,

Kad susprogdintų tylą,

Garsai pavirstų pavasario giesme.



2021 m. gegužės 24 d., pirmadienis

„Lietuva brangi’’...

 




Negali būti taip,

Kad vasarą žiema sugrįžtų, –

Gamtoje yra tvarka,

Kad po vaikystės

Prasideda jaunystė,

Ruduo nurausvina lapus,

Išskrenda paukščiai iš lizdų,

Pavasarį sugrįžta.

Mano mintys skrenda iš paskos,

Kad vėtras sustabdytų,

Kad suktųsi metų ratu

Į priekį per pasaulį,

O Lietuvą primintų

Ir brangintų.



Liūdnas laiškas

 



Ką gražaus šiandieną parašyti,

Kokiu laišku kreiptis

Į žemėje gimusius,

Kad mūs padangė,

Lėktuvų gijomis išraižyta,

Būtų taiki?

Ir danguje nėra ramybės,

Dabar bijočiau skristi,

Paukščiu pakilt virš debesų

Ir motinų akimis išvysti,

Koks siaubas tyko jų vaikų.

Žemė – viena,

Vienas dangus virš mūsų,

O kiek čia atgrasių veiksmų, –

Skrendi į laisvą šalį

Ir bijai nukristi,

Pasijunti, kad gyveni

Tarp svetimų.



2021 m. gegužės 23 d., sekmadienis

Iš darželių

 




Myliu gėles,

Kaimynų darželius lankau,

Pasikalbu ir palinkiu

Gražaus pavasario,

Vasariško oro –

Laimės.

Myliu ir pievas,

Sodus ir miškus,

Bitelių dūzgesys – palaima…

Myliu gyvenimą, –

Toks jis įvairus,

Lyg tulpių laukas,

Pilnavidurės, kvepiančios,

Prie jų narcizai prisiglaudę…

Myliu lietaus lašelį debesy,

Kada jis krenta,

Gaudau.

Ar tu – toks pat,

Kaip aš esu,

Gyvenimo ugniagesys

Per pačią audrą.



Sekminės

 




Sekminės – didi šventė,

Gyvuliams ir darbščiam žmogui,

Nupinsiu jam vainiką

Iš alyvų mėlynų,

Baltų baltų žiedų, –

Ten tūno laimė,

Daug žiedelių vienoje

Ir kekėj glaudžiasi,

Geltonos pienės dar prie kojų,

Bitutės renka medų

Iš žiedadulkių kvapnių…

„Sekma diena’’, – sakydavo tėvelis,

Mamytė nešdavo ant stalo

Puokštę dobilų, –

Sotis atneša laimę,

Todėl ir ieškome daugiau

Lapelių penkialapių,

Alyvose – žiedų.





Improvizacijos

 





Improvizacijos – tai antras planas, –

Atgimsta naujas kūrinys,

Kartojamas iš meilės

Jis ir toliau gyvena,

Gerumo švyturys.

Visas šių dienų gyvenimas –

Improvizacija kitu laiku,

Ateities skambesys,

Kad nepamirštos melodijos,

Pasaulio menas

Ir pats jame esi.



2021 m. gegužės 22 d., šeštadienis

Žydėjimas

 



Papuošia žemę žiedeliu –

Spalvotu, baltu ir gražiu –

Paskui – balta balta žiema,

Graži, puiki senatvėje galva...

Pasipuošė ir obelis,

Kiekvienas medis, –

Žydi eglė ir pušis,

Kankorėžiai – iš pradžių

Bus raudoni ant šakų,

Paskui nusvirs ir pabarstys vaikų…

Kaip auga sode obelis,

Taip troboje – vaikų būrys.


Pietūs

 




Būdavo vaikystėje,

Kai mamytė kepė,

Skanią sriubą virdavo,

Šildavau ant krosnies

Ir jos kvapą gerdavau,

Puodai neprisvildavo…

Mokėjo mamytė tiek malkų atnešti,

Žabarų dar saują

Pakuroms įkišti,

Smilkdavo ir degdavo,

Žiežirbom tviskėdavo…

Verdu šiandien sriubą,

Kyla baltas garas

Ir matau mamytės rūpestingą veidą,

Moters pašaukimą –

Rūpintis vaikeliais.


Našlaičių vainikas

 




Tokios paprastos ir gležnos,

Nuskini – nuvysta,

Tokios ir nepaprastos

Įvairiomis spalvomis,

Tarsi saulutė jas nudažė

Vaivorykštės spalvomis, –

Palieti – traškios,

Nepinsi ir vainiko,

Gal sudžiovinsiu knygoje

Ir liks – nebe subirs,

Kaip atmintis…

Našlaites iš darželių

Ir prie artimųjų kapų nešame, –

Tokių vis turime visi,

Kiek likusių našlaičiais,

Kurie gedi…

Nebūkime šalti ir svetimi,

Kol žemėje esi.


Mylėk

 




Klausyk pritardamas

Gitaros muzikai, –

Ji būna ir linksma,

Būna ir graudi,

Kai kreipiasi į širdį,

Atsiliepk tik širdimi.

Muziką kiekvienas girdi,

Palinksta beržas, obelis,

Motina prie lopšio linksta

Užmiega nakčiai,

Kai dažna gėlė…

Giedok drauge su paukščiais,

Pavyk ir vėją,

Ūžiantį ir švilpiantį, –

Tai mūsų muzika

Aukštų pušų pavėsyje,

Susiliek.


2021 m. gegužės 21 d., penktadienis

Visada – darbe

 




Yra darbų – daugybė,

Kiekvienai specialybei –

Pagarba,

Kas piešia ar dainuoja –

Prigimties apdovanotas,

Duota – ne kiekvienam...

Stato namus – pluša statybose,

Viršum galvos bus stogas,

Čia gyvens šeima,

Pasirūpins duona dirbdami

Ne tiktai sau…

Nežinau prastų darbų,

Jei kas prikeltų rytą ir paklaustų,

Atsakyčiau:

„ Rašau – esu mama.’’


Ona Baliukienė

Praregėjimai

 




Nė iš dangaus ar žemės

Negirdėjau pikto žodžio,

Gyvename ir mes , –

Vieni – lengviau,

Kiti – sunkiau,

Dažnas dienas leidžia linksmai,

Kiti – nuobodžiai,

Kaip būna patogiau…

Jei turime akis,

Lemta stebėti,

Matyti ir toliau, –

Ne viską matome skubėdami,

Bet ariame ir sėjame,

Kad visko būt daugiau…

Yra ir duobės,

Skardžiai ir pakalnės,

Prie jų – slidžiau,

Vis žiūrime į dangų

Kopdami į kalną, –

Nuo kalno – daug aiškiau.



Beržų žiedai

 




Tu tik pakviesk ir aš ateisiu,

Kaip ir jaunystėje,

Tik po kitais beržais,

Jų baltą liemenį paliesiu,

Šakos linguoja vėjuje,

Tarsi plaukai…

Tu tik pritark vėjeliui,

Aš drauge skambėsiu

Nusvirusiais beržų žiedais,

Drauge pievelėje sėdėsime,

Oš netoliese ir beržai…

Tu tik ateik.






Gimtadienio tostas

 


Sūnus Pranas Baliuka ir marti Marylove Baliuka


Švęsdami gimtadienius

Sakome tostus,

Minime, kas buvo gera

Per tą laiką padaryta.

Yra ir ateitis –

Neregimos durys uždarytos,

Tik pats atversi,

Peržengsi slenksčius,

Jų bus ne vienas ir ne du,

Atsivers pasaulis kitas.

Bus jis už vandenynų,

Tolimų kalnų,

O saulė kils ne tuo pačiu metu

Nušvitusi…

Dabar tostą keliu ir už Tave,

Už gerą žmoną ir vaikaitį,

Nes nuo Tavęs prasideda

Gyvenimas jau kitas




Pasirinkimas – tarnauti


                                                             Kęstutis Ralys - kunigas, profesorius, daktaras, kapelionas.



Dangaus aukštybėse – šviesu,

Bet lengva ir paklysti,

Vienas eini į saulę

Nuo vienos žvaigždės į kitą, –

Ten nuotoliai – kiti,

Sielos sparnai – baltai dažyti,

Paslysi, akmenėliu krisi…

Patikrintais keliais eini,

Juodas naktis veji,

Tada tik praregi ir spindesys

Nušviečia taką.





Vaivorykštė

 




Artėja vasara – griaustinis trankosi,

Nuslenka debesys,

Už lango – vėl ramu,

Giedrėja ir dangus...

Pasiveju vaivorykštę,

Drugelį gaudau,

Nusausinu jo sparnelius…

Aš – saulės spindulys,

Visom spalvom dažytas,

Lašas lietaus pilkame debesy,

Sugeriu rasą ryto,

Užsikloju vakaru žaviu,

Drugelio sparneliu trapiu…

Gyvenimas – visų vaivorykštės spalvų.




2021 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

Kas bus, tas bus

 




Ką darome su savimi,

Kai bijom savo veido,

Bėgame nuo skurdo,

Nuo baisių ligų,

Apsisukam į veidrodį – pasenome,

Gyvenimas prabėgo be aistrų.

Stiklo pilyje negyvename,

Mums reikia artimo akių,

Kai skauda, kad paguostų,

Pasveikintų pasveikusį,

Pakalbintų geru žodžiu.

Ką darome su savimi,

Kai į vienatvę bėgame,

Kas ties vaikams į ateitį kelius,

Kas gi be mūsų pasodins medelį,

Kad jis žydėtų,

Bitės neštų medų į namus?

Vienintelis išliko legenda

Tik mokytojas Diogenas, –

Jis mokė daugelį,

Bet buvo ir stiprus

Ir niekada nebuvo vienas:

Karalius lenkėsi ir klausinėjo,

Kas gi bus…

O yra, kas ir buvo,

Bus, kas vakar buvo,

Tiktai kitu pavidalu

Net ir po mūs.



Žiedai


 

Gydančios melodijos

 



Poetai, nekurkite liūdnų eilių,

Užgausit dar liūdnesnę širdį,

Pasigaus žodžius ir kompozitorius,

Melodija liūdna šimtus pravirkdys.

Kalbėti reikia tik su saule,

Naktimis su mėnuliu,

Žvaigždėmis papuošti kiekvieną

Linksmo eilėraščio eilutę,

Prisegti ir prie atlapo žvaigždutę, –

Mylimas nešios ligi mirties...

Nekurkime, poetai, tik liūdnų eilučių.



2021 m. gegužės 19 d., trečiadienis

Skaičiukai

 




Išmokstame skaičiuoti –

Turime pirštus,

Dešimt greitai mokame,

Paskui skaičiuojame žingsnius,

Po vieną – vis į priekį,

Kad atgal nešoktume.

Po metų suskaičiuojame

Ir viščiukus,

Užaugę užgiedojo,

Vištytės deda kiaušinius, –

Skaičiuojame, skaičiuojame…

Vis dėlto nenoriu būti skaičiuku,

Nė dešimt žingsnių

Neskaičiuoju.