Kol
nesergi, tol nežinai,
Nuo
ko liga pristoja;
Užsikrečia
mintis
Ir
daug amžių pūliuoja,
Kaip
svetimos idėjos,
Kurias
ne visada sukūrė genijai,
O
pašlemėkų –
pilni patvoriai,
Nebetelpa
visi į kiemą
Ir
griuvinėja, kur papuola,
Net
po balkonais
Su
šunimis ir katėmis,
Kurie
pridergia savo sielą...
Prasideda
spektaklis,
Kai
užeina noras,
Tada
ir šlapios būna
Visos
tvoros...
Kūną
užgydai, ir gerai,
Bet
kas išgydys sielą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą