Laisvi paukščiai

Mano vaikai – gerieji paukščiai,

Dažnai nevalgę būna

Ir suka ten lizdus,

Kur susuka mažieji

Ir parneša, ką gavo iš laukų,

Žalių miškų, –

Ten gera ir saugu...

Pavasarį trumpai pagieda,

O vasarai atėjus

Peni jau savus,

Kai grūdą randa,

Nelesa, bet neša į namus.

Jei sausra ar audra praūžia,

Badas pažiūri į akis,

O kai palaisto lietūs,

Pakyla į dangaus mėlynę,

Prie žemės laikosi

Tik savo šaknimis.

Kaip gieda paukštis, kada laisvas,

Narve nutiltų

Gyvybė ir viltis...