Kiek
sužinojai svetimoje šaly,
Drauguži,
juodas varne?
Ką
pajutai po savo kojomis,
Kai
bridai per pusnis?
Ką
išmainei ten būdamas,
Gal
savo vargą
Numetęs
buvai nuo sparnų?
Ką
iškapstei smėlynuose,
Gal
radai gėlą vandenį,
Nesuterštą
ir tyrą,
Kaip
namuose tėvų,
Kaip
sėmei jį ir gėrei,
Lašėjo
rasa jis
Ir
nuo rugių gubų...
Oi,
gal ir jis apkarto,
Jei
neturėjai net snape
Saldžiųjų
žodžių – burtų,
Nuo
visų negandų?
Ką
dabar paguldei į drobę
Ir
nutarei pakasti,
Gal
pastatyti net paminklą
Ant
tėviškės kalvų?
Gyvens
jisai ne šimtą metų
Ir ne
tris šimtus,
Primins
kaip rudenį ir žiemą
Ieško
medžio,
Kad
tūptųsi ant jo šakų, –
Tenai
šilčiau, saugu...
Neverk,
tik šildykis mažu lašu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą