Protingas varnas

Kiek sužinojai svetimoje šaly,

Drauguži, juodas varne?

Ką pajutai po savo kojomis,

Kai bridai per pusnis?

Ką išmainei ten būdamas,

Gal savo vargą

Numetęs buvai nuo sparnų?

Ką iškapstei smėlynuose,

Gal radai gėlą vandenį,

Nesuterštą ir tyrą,

Kaip namuose tėvų,

Kaip sėmei jį ir gėrei,

Lašėjo rasa jis

Ir nuo rugių gubų...

Oi, gal ir jis apkarto,

Jei neturėjai net snape

Saldžiųjų žodžių – burtų,

Nuo visų negandų?

Ką dabar paguldei į drobę

Ir nutarei pakasti,

Gal pastatyti net paminklą

Ant tėviškės kalvų?

Gyvens jisai ne šimtą metų

Ir ne tris šimtus,

Primins kaip rudenį ir žiemą

Ieško medžio,

Kad tūptųsi ant jo šakų, –

Tenai šilčiau, saugu...

Neverk, tik šildykis mažu lašu.