Keliaujame
vis po pasaulį,
Kada
skauda kojos,
Atsiremiame
ir lovos kraštą,
Kad
akys pamatytų ateitį,
Tada
rytas šviesesnis kiek atrodo,
Kai
vakar diena buvo
Apsiniaukusi,
niūri...
Kiti
kraštai ir auksu spindi,
Nuostaba
širdį vilioja,
Kada
pro langą saulę sutinki,
Rakto
skylutė visą pasaulį atstoja,
Bėgi
į laimę, suklumpi,
Nes
rakto neturi...
Nesenstame,
nes visada mintis kelionėje,
O
plaka tarsi laikrodis širdis,
Tada
pasieki kalną,
Kai
jos dar negirdi,
Jau
pirmas dūžis perspėja,
Kad
jau krenti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą