2014 m. lapkričio 12 d., trečiadienis

Laiko negirdi



Keliaujame vis po pasaulį,
Kada skauda kojos,
Atsiremiame ir lovos kraštą,
Kad akys pamatytų ateitį,
Tada rytas šviesesnis kiek atrodo,
Kai vakar diena buvo
Apsiniaukusi, niūri...
Kiti kraštai ir auksu spindi,
Nuostaba širdį vilioja,
Kada pro langą saulę sutinki,
Rakto skylutė visą pasaulį atstoja,
Bėgi į laimę, suklumpi,
Nes rakto neturi...
Nesenstame, nes visada mintis kelionėje,
O plaka tarsi laikrodis širdis,
Tada pasieki kalną,
Kai jos dar negirdi,
Jau pirmas dūžis perspėja,
Kad jau krenti...


Komentarų nėra: