Praregėjimai

Kas išorėje, visi rodo,

Pamatę ploja atsistoję...

Čia – ne scena,

Drąsa ne ten, o širdyje;

Nesužeista žaizda,

Kuri kraujuoja mintyse...

Daina ir vėliava

Tik prikelia svajonę

Ir eina minios paskui ją

Koja į koją

Karo metu ir taikoje.

Apverkiame visus,

Kas krito kovoje,

O laisvė – dar toli, –

Ji statoma ilgai,

Kaip namo pamatai

Iš gimtos žemės smėlio, molio,

Akmuo ten, viduje...

Tada tik dega žaizdras,

Bet žvakė visada šalia.