2021 m. spalio 31 d., sekmadienis

Amžinybės takas

 


Nežinau, kur eisiu,

Kiek dar nukeliausiu,

Ko kely sutikus

Nuoširdžiai paklausiu…


Akmenėlis – pilkas,

Šalia kitas – baltas,

Ką ant jų rašysiu

Rudenėlį šaltą…


Zylė sučirškėjo,

Abi ir suprantam, –

Smėlio kalne guli

Mūsų kelios kartos…


Kiekvienam – po žodį,

Vardu ar bevardžiam,

Kiekvienam – po gėlę,

Kas visus išvardins…


O prie kauburėlio –

Kiekvienam – po žvakę,

Kad liepsnelė šviestų

Amžinybėn taką.




Nužydėjus

 


Mūsų gėlėms

Žiemą – per šalta,

Vasarą – per karšta,

Geriausias metas –

Pavasarį žydėti,

Kaip ir mums –

Mylėti…

O rudenį pakylame į dangų, –

Stebėti žvaigždžių,

Su ten išėjusiais kalbėti,

Juos minėt…

Mūsų upeliai,

Į pakalnę tekantys,

Srauniau ir garsiau gurgia,

Nereikia jiems į kalną

Ir negali ten pasilypėti,

Pasensta ir tėkmė...

Prailgo trumpos dienos,

Oi, prailgo

Dar nepradėjusios ilgėti,

Kaip reikės šaltį

Senatvės iškentėt.



Koncertą "Rudens akvarelė" išklausius

 



M. K. Čiurlionis ir Lietuva


Labai gražu,

Kai skamba muzika

M. K. Čiurlioniui,

Nedaug ir turime

Savo lietuviškų kūrinių,

Atlieka juos savas orkestras,

Visokio amžiaus žmonės,

Tada ir neišnyks

Šie muzikos garsai –

Tikiu.

Švariausią kalbą – lietuvybę

Ilgiausiai ir išlaikė

Žemaičiai Lietuvos,

Ne veltui ir atlieka

Čiurlionį nuolatos...

Tegu ir po pasaulį

Garsai skleidžiasi,

Kad sužavėtų muzika

Visus.


 Operatoriaus Antano Bružo įrašas Plungėje


2021 m. spalio 30 d., šeštadienis

Balti sparnai

 




Kiekvieną rytą

Iš balto patalo pakylu,

Apskrendu marias ratu,

Ieškau savo vaikų, –

Žuvėdra aš esu

Netgi tamsiu metu…

Apgaubiu juos sparnu,

Per visą dieną

Ir žvilgsniu seku,

Ant burės nusileidžiu,

Per vandenyną perplaukiu,

Kad būtume kartu…

Daugiau tik vakarų,

Miglas nuvaikančių,

Šviesių saulėlydžių,

Žuvėdrų kylančių

Virš vandenų…

Kur jūs ir aš esu.



Papuoškime gyvenimą

 




Papuoškime gyvenimą

Visais metų laikais

Ir šypsena, ir gėlėmis,

Paklauskime, kas gera,

Linkėkim laimės žemėje,

Susitaikymo ir danguje, –

Iš jo šviesos,

Stiprybės semiamės.

Gražiai atrodo rudenėjanti migla,

Medžio saulei atgręžta šaka,

Pasiruošusi žiemoti,

Ant jos ir paukštis tupiasi,

Linksmai čirena…

Papuoškime visų gyvenimą.



2021 m. spalio 29 d., penktadienis

Nutylantys garsai

 


Viską, ką matai,

Galėtum ir į amžinybės

Taurę susipilti…

Diena užgęsta – šviečia žvaigždės,

Paukščių Tako sūkuriai, –

Tiek daug šviesos,

Kurios ir nematai…

Ką išgirsti, galėtum

Į giesmes supinti,

Kiek būtų laimės, –

Liktų amžini garsai…

Kalnų upelis virva,

Sukaupęs jėgą veržiasi plačiai,

Girdi melodiją, kurios nepakartos

Joks instrumentas

Nė poeto žodžiai

Ar tavo jausmai...

Nejaugi tai – ne amžina, –

Ištirps ledai

Ir išgaruos lašai?



Dienos trumpėjimas

 



Diena trumpa prieš Vėlines,

Lyg muzikos akordas,

Paukščiai nurimsta

Sutūpę ant šakų,

Burkuoja viena kita pora

Balandžių mėlynų…

Prašau dangaus – šviesos pažerk man,

Dėkosiu iki išnaktų,

Užmigs gerieji paukščiai,

Nurims mana širdis sykiu.



Pagarbiai

 


Nors kartą metuose

Vis mirusius pagerbkime,

Pamerkime gėlių,

Paminėkime žodžiu,

Rymokime drauge prie beržo,

Pasiųskim bučinį,

Nors vėjeliu…

Gyviesiems laiku nusilenkime,

Kas kuria muziką,

Pradžiugina savo balsu,

Iš jų atsklinda garsas

Giesmės srautu,

Lyg upeliu, –

Be jų būtų visiems sunku.



Tyli muzika

 




Kitokia muzika

Rytų šalių,

Kitokie papročiai

Nuo prigimimo, –

Jie jauresni tėvams

Ir visai šeimai,

Gerbia artimą…

Susikalba vienu žodžiu,

Parašo vieną raidę,

Kuri daugel reiškia,

Todėl ir muzika skaidri,

Tarsi kalnų upeliai,

Paslaptingos erčios…

Ir šie turėjo ištakas,

Įveikė miškus,

Iš ten ir sėmėsi garsų,

Kurie priverčia tyliai verkti.



Pasikalbėkime

 




Pasvajokime pakrantėje

Šią gražią dieną,

Pasėdėkime ant smėlio

Po lapojančiu medžiu,

Susijungs krantai,

Bus šilta ir jauku…

Paklausykime gražių dainų

Iš kitų pakrančių,

Ten bangos glosto kojas,

O saulė pečius,

Nugrimzkime į sapną –

Bus miela ir jauku…

Tik paklausykime, ką kalba

Paukšteliai ant šakų, –

Visi jaučia nelaimę,

Ir džiugesį kartu…

Būk švyturiu mano dienų.



2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienis

Būk laimingas

 


Ona Baliukienė ir marti Jūra

Prisižiūrėjom žalumos,

Nuo saulės akys raibo,–

Atėjo metas –

Auksu žiba

Beržo lapeliai,

Lašas ant tvoros,

O vakarais –

Dangau beribė…

Nuo vėjo svirduliuoja obelis,

Jos vaisiai krenta –

Tokie sultingi,

Sudūžta šonai,

Dantys patys sminga…

Atėjo metas mums

Tikros brandos,

Šypsokimės net ir tada,

Kai sninga.




2021 m. spalio 27 d., trečiadienis

Ilgi šie vakarai

 




Kokie igi nuobodūs vakarai,–

Už lango kalba

Tik juoda naktis,

Klausaisi muzikos –

Ji svetima kalba – nesupranti,

Liūliuoja vien garsai,

Lyg adatos į panages susminga…

Seni ir filmai –

Nė su kuo aptarti nežinai,

Lentynose – jau keliskart

Skaitytos knygos,

Vartai, atmintinai žinai,

Kuo baigsis barniai,

Meilė ir pavydas…

Kokios nuobodžios vis tos pačios

Teležinios –

Kiek žuvo vakarais,

Kiek baltose baltose

Nuo ligų mirė…

Savo albumus vartai –

Maži vaikai vis šypsosi,

Paskui – tik šventiniai susitikimai,

Vestuvės ir krikštynos...

Taip ilgisi suaugusių vaikų

Senolės motinos,

Žili tėvai –

Metai ir likimas

Negrįžtamai visus išskyrė.



Sugrįžęs aidas

 


Mintys visada – su manimi,

Čia – jaunas,

Ryt – jau senas,

Garbaną, ant kaktos juodą,

Pakeičia balta

Ir mintys atsigauna…

išgirstu seną dainą

Ir mintys atkartoja

Jaunystės garsų aidą,

Graudžiai verkiu,

O kitą kartą nusišypsau

Iš buvusios nelaimės…

Mintys – mano aidas.




Žemės vidurys

 


Šeima

„Kieno ši žemė?’’ –

Nuolat žmonės klausia:

Akmuo padėtas

Sklypo pakrašty,

Riboženklis vėliau įkaltas,

Medis – vidury…

Laimingi palikuoniai,

Kurie turi praeitį,

Trobas iš medžio rąstų,

Darželiai pakrašty,

Medinis stalas – vidury…

Lanko kapus netoliese,

Savo kaimelyje,

Medinis kryžius – gėlių apsupty,

Saulutė – viršuje,

Paukštelis sklando angelu,

O iš akmens iškaltas

Ne vienos kartos ir vardas

Iš tos pačios raidės,

Kaip tu dabar esi…

„Ši žemė – mano’’, –

Kiekvienas pasakys.


Ona Baliukienė


Klevas saulėje

 




Prikrito klevo lapų

Ant visų takelių, –

Kiekviename – po saulę,

Visi kitaip išmarginti,

O buvo vieno medžio –

Seserys ir broliai –

Visi pamatę dangų…

Surinko vėjas ir pripustė

Šūsnį saulelių,

Susibičiuliavo…

Pasilenkiau,

Paliečiau saulę.




2021 m. spalio 26 d., antradienis

Meilės vakaras

 




Eikim takeliu,

Kuriuo du netelpa,

Eikim susiglaudę,

Kaip vienu du,

Pažadinti vien meilės…

Plaukim laiveliu,

Kur vienas irklas,

Vienas ir suolelis,

Vieną burę baltą

Plasnoja vėjas,

Žuvėdra rodo kelią…

Pasigrožėkime abu

Melsvomis bangelėmis, –

Atgal nebėra kelio.



Žemės ir dangaus dovanos

 




Dainavau jauna,

Nors balso neturėjau, –

Balsas – Dievo dovana,

Netapau ir lakštute…

Šokiui pasiruošus per parketą bėgau,

Šokis buvo laimė,

Dangaus dovana,

Netapau balerina…

Upelis laimę pažadėjo,

Savo atvaizdą mačiau jame,

Aplink – krūmokšniai,

Suokė lakštingala linksma

Ir už mane…

Šoko du medžiai susikibę,

Ošė vėjas per šakas,

Akyse saulėlydis virpėjo,

Aš – ne viena tokia.



Vaikystės upeliai

 




Žiūriu dabar vaikystės akimis, –

Šviesus dangus, dar šviečia saulė,

Miniu senus draugus,

Su kuriais ir drauge augome…

Mylėjome gėlės, medžius,

Šniokščiančius upelius,

Paukštelį, giedantį už lango,

Kaip savo pirmą meilę…

Renku sausus šapus,

Kuriu vaikystės laužą,

Beriu vis ant viršaus

Ir duonos trupinių,

Druska palaiminu…

Dūmai graužia akis – prisidengiu,

Vėjas juos išsklaido

Ir vėl žiūriu į šviesą

Vaiko akimis,

Meilę pagarbinu…

Suskamba muzika ausyse, –

Nejaugi tai – tiktai jaunystės aidas?


Ona Baliukienė


2021 m. spalio 25 d., pirmadienis

Ryšiai

 



Šeima – kraujo ryšys,

Tėvų takeliai,

Darželis po langais,

Kryžius prie kelio…

Kiek eita – vis tolyn

Nuo gimto namo,

Kur vandenynas šniokščia,

Auga palmės…

Nuklystame visi, –

Išbandom savo laimę,

Sugrįžtame sapnais,

Praveriame sielos langus…

Tėviškės trauka

Paliks visą gyvenimą.



2021 m. spalio 24 d., sekmadienis

Tėvynainiams

 




Kai parskrenda gandrai,

Vis dar aplanko mintys,

Kaip mano tėvynainiai įsikūrę

Ar papilnėjo jų namai

Vaikų riksmais ir šypsenomis…

Ar dar skalauja Anykščius

Šventojo ir Anykšta,

Kaip suskamba varpai bažnyčios,

Kai atneša vaikelį krikštyti…

Kai išskrenda gandrai

Ir jiems mojuoju,

Kad tik sugrįžtų ilgakojai…

Prisimenu ir „Marčiupį’’ gražiuoju,

Senąją koplyčią, –

Skaitydavome ten eiles,

Ateidavau kitų klausytis.

Oi, apie tėviškėlę mieląją

Neprailgsta niekada rašyti.


Ona Baliukienė


2021 m. spalio 23 d., šeštadienis

Undinėlė

 


Galėčiau daugel metų

Būti undine

Ar nebyle mergaite,

Jeigu tikėčiau jūreiviu,

Kad jis užmes tinklus

Ir atpažins ištraukęs…

Nereikia man nė turtų,

Žemiškų ir perlo,

Iš jūros dugno

Ką tiktai iškelto,

Užtenka vieno žiedo

Iš sidabro balto,

Gintarėlio gelto,

Jūros šėlsmo…

Busiu ant denio žuvele,

Uždususi nuo bučinio nutilsiu.


Laiko mintys

 




Žemė atlaiko,

Ką siunčia dangus

Ir pati iš savęs,

Kas viduje, užglaisto,

Nukenčia turtas,

Net ir pats žmogus,

Nukirstas medis vėl atauga…

Visame kame yra ir paspirtis,

Medis net ir ant akmens užauga,

Iškelia jį savo šaknimis

Ir tarsi sako:

Turi ir savo draugą…

Rašysiu ant akmens,

Kaip ir parašau ant lapo,

Nekaskit po žeme,

Kol laikas nesukako.



Kas gyvas, prisikels

 


Visi metų laikai

Į posmus sudėti,

Visi apdainuoti,

Kiekvienas – nuostabus...

Ruduo – tai auksas

Lapuose beržų,

Nukritusių kaštonų,

Kurie vėl dygsta

Po nukritusiu lapu…

Visi metų laikai

Mūs tėviškę papuošia,

Rašo žiemos tulpes

Ant šąlančių stiklų,

Pusnyse kiškučiai bąla

Įsirausę į purų sniegą,

Pailsi žuvys po ledu…

Pavasaris visus vėl prikelia iš miego,

Sveikieji grįžta prie darbų,

Pražysta mėlynos žibutės,

Karklai pasipuošia pūkeliu…

Oi, vasaros vakarais –

Taip šilta ir gražu, –

Pragysta paukščiai miškuose

Ir už langų..

Sudėjau ir į širdį

Visus metų laikus.



2021 m. spalio 22 d., penktadienis

Smėlio laikrodis

 




Kiekvieną dieną

Smėlio laikrodį verčiu,

Kad nesustotų laikas,

Iš jo vis byra smiltys

Nesulaikomai

Ir neištrūksta – įkalintos stikle,

Nėra nė viena šioje būsenoje

Laisvos…

Visos smiltys turi paslapčių,

Atsineštų iš lauko,

Ten buvo saulė,

Buvo ir naktis,

Dangaus paukštelių klausėsi…

Kai pastatysiu smėlio laikrodį,

Sustos ir mano laikas.



Lyra vietoje vėzdo

 



Gera, kai sujungia

Mus daina ir lyros muzika,

Gali čia atsikvėpti,

Surasti bendrą siekį,

Jinai labai sena,

Dar žynių būgnais pažymėta.

Muzika – mūzų giesmė,

Senovės raštuose jau užrašyta,

Sirenos šaukė į save daina

Ir Gudrųjį Odisėją,

Kuris trumpam ir buvo apžavėtas.

Tegu lydės giesmė per dykumas

Suvargusį keleivį,

Jų paskirtis – gyvenimo upelis,

Į plotį išsiliejantis.



2021 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

Meilės galia

 



Myliu savo vaikus

Labiau negu save,

Mylimi ir artimieji, –

Taip liepta iš dangaus, –

Ar tu myli mane

Iš tavęs negirdėjau,

Taip slepiami jausmai,

Kaip medis nukirstas dūlėja…

Gyvenimas – kartų kaita,

Užgimsta naujos ir idėjos,

Meilė užaugina mums sparnus, –

Mylėkim, kaip mylėję.




Akmeninė gėlė

 




Mūsų gyvenimas –

Tai rožė besiskleidžianti,

Nuo žalio pumpuro

Iki ryškios gėlės

Su savitu kvapu...

Jaunystės aidas,

Meilės ilgesys,

Pirmosios netektis…

Pražydę stebimės,

Kokia diena graži,

Viršuje – saulė,

Rankoje – gėlė,

Kurią padovanosim meilei,

Kad ji, į bučinį pavirtusi,

Nevystų vazoje

Iki mirties...

Mūsų gyvenimas – tokia gėlė.




Vėlinės

 




Trumpai pasimeldžiau,

Paminėjau Tavo vardą,

Jau – lengviau

Ir eiti tuo keliu,

Kad ir grublėtas,

Akmenėlis pėdas spaudžia,

Širdyje – ruduo…

Tu saugai žemė,

Visą melsvą dangų,

O aš – tiktai smiltelė,

Būk mano sieloje,

Kol neprispaus akmuo.




Senjorai

 


Užauginome vaikus,

O šie padovanojo mums

Ir savo naują laimę,

Palepiname ir juos nupirkdami

Progoms žaisliuką…

Nubalo smilkiniai,

Į praeitį atsisuki,

Matai juose, lyg veidrodyje,

Save – tiktai jaunesnį,

Kitais jau besirūpinantį…

Tapome senjorais –

To net nepajutome,

Apsisuki ant vieno kulno,

Pasiruoši ir pasiutpolkei,

Kol nesisuki – gerai,

Kai smarkiau pajudi,

Galvelė sukasi…

Tiek to, tik pasakai,

Tegu valso žingsneliais

Jau vaikaičiai rūpinasi.


Ona Baliukienė


2021 m. spalio 20 d., trečiadienis

Gelti beržai

 




Sustingo beržynėlis rudenėjant,

Suspindo pinigėliai, –

Jų – šimtai šimtų,

Turtingas pasijuto ryte kėlęs,

Ir vakare buvo gerai,

Jauku…

O įdienojus įsisuko vėjas,

Plėšė ir nešė

Auksinius lapus,

Paliko plikas žiemą –

Nė vasariškos šilumos,

Nė pinigų…

Ir susiprato beržas,

Kad čia – jo tėviškė,

Burnot ant jos nei gera,

Nei gražu.






2021 m. spalio 19 d., antradienis

Mamytėms

 


Dideliais, mažyčiais lapais

Žemė nubarstyta,

Pro plikas šakas

Taip lengvai jau saulutė švyti,

O šalna apačioje

Nukando gėlytę…

Neraudok, mažyte, noriu pasakyti,

O pačiai per skruostą

Ašarėlė ritasi…

Sausomis papuošiu stalą,

Vasarą priminsiančios,

Kas brangiausia – vis prie stalo,

Tai vaikų galvelės,

Niekada nevystančios.



2021 m. spalio 18 d., pirmadienis

Du paparčiai

 


Pabuvau šaly,

Kurioje paparčiai auga

Aukštesni už sodžiuj namą:

Gali jį apdengti,

Pasislėpti ir nuo karščio,

Pasidžiaugti liūtimi,

Vešlia laja.

Palinkau savo kieme

Prie žaliuojančio paparčio –

Jau ruduo, o žiedo vis nėra,

Glamonėja vėjas,

Sruogas taršo,

Jis toks pat,

Tik mažas mažutėlis,

Ne atogrąžų miške.



Kas mes?

 




Plaukčiau su tavimi,

Į kalnus kopčiau,

Per pievas eičiau,

Miškų takelius minčiau

Per neišvaikščiotas girias,

Čiulbėtų paukščiai giesmėmis,

Pritartume ir mes…

Daug ko norėčiau dar paklausti,

Ne viską žinome,

Kas mes…

Prieiname prie upės kranto –

Jau reikia tilto,

Kuris sujungtų dvi žemes

Po vienu dangumi,

Kur tu ir aš…




2021 m. spalio 17 d., sekmadienis

Įprastos dienos

 

Neteko būti pakviestai

Į jaukią kavinę –

Skubotai valgiau

Ir tebevalgau namuose,

Gal mano amžiuje jų trūko,

Nebuvo tokių papročių

Ar tik aš tokia...

Moterys tik atidengia puodą,

Šeimynai padeda lėkštes,

Ir taip kasdien

Prie pusryčių ir pietų stalo

Sėsdavom visa šeima.

Vakarienei – bulvių košė,

Spirgais pagardinta,

Gelsva…

Neteko niekada kavinėse vakaroti,

Retenybė buvo ir kava,

Prabėgo visos dienos

Darbuose...

Sakyk nesakęs dabarties jaunimui,

Nepatikės jau nė už ką.



2021 m. spalio 16 d., šeštadienis

Rausvėjantys medžiai

 




Mačiau vaikus,

Lyg paukštelius,

Klajojančius po platųjį pasaulį,

Susukusius savo lizdus,

Pamėgusius kitus kraštus,

Kuriančius sau laimę...

Esu mama – pražilusi močiutė

Ne vien tiktai nuo saulės,

Mano pasaulyje – žaluma,

Rudenėjančių klevų raudonis,

Kitaip įsivaizduojama ir meilė...

Pasiimu du kaštonus

Rudus į delnus

Ir mankštinu pirštus,

Rašau jiems apie paliktus namus,

Atnaujintas gatves,

Gal ir sugrįš vaikaičiai,

Pasiilgę mūsų medžių.



Moters dienoraštis

 


Svajonių pasiilgau,

Nebežavi sapnai,

Ar mėnuo šypsosi,

Ar saulė kyla –

Vienodai šylantis dangus,

Širdyje – šalta,

Vėsta ir jausmai…

Iš balto popieriaus

Neprirašyto lapo

Žvaigždeles karpau,

Mano žirklės – metai,

Svajonių – vis mažiau,

Pilki sapnai.



2021 m. spalio 15 d., penktadienis

Ausiniu takeliu

 


Auksiniais pinigėliais

Nuberti takeliai,

Auksu nusėtos gatvės,

Surink ir neškis,

Bus šviesu name,

Nuauksinsi ir stalą,

Po aukso trupinį

Supilsi į lėkštes.

Prisėsiu prie tavęs

Abu ir valgysime

Keldami aukso taures,

Bus mūsų aukso vasara,

Auksu pripildytas ruduo…

Auksiniu takeliu skubu.




Balutės

 


Šiltos vasaros lietaus balutės –

Prisiminimai nuo mažų dienų,

Pempių motinėlių klyksmas,

Beieškančių tarp smilgų

Bėgiojančių vaikų…

Šaltos rudens balutės –

Jose ir šerkšnas,

Ledokšnių gabaliukai

Tarp lietaus lašų,

Paraudę šaltyje ir skruostai,

Suskeldėjusios lūpos,

Nebesigirdi vieversių pilkų…

Oi, nemalonus rudens rūkas,

Paženklintas voro kryželiu.



Labas rytas dainoje

 




Labas rytas, –

Sveikinu kas rytą

Šviesią saulę,

Lietaus lašelius

Ant lango ir šakų,

Labas rytas, –

Tau, mažas paukšteli,

Tavo giesme tikiu…

Labas rytas – tau,

Mielas geras drauge,

Tu – švyturys mano rytų,

Svajonių balta burė

Tarp vandenyno besikeičiančių,

Jį supančių bangų …

Labas rytas, –

Tegu daina

Išjudina pasaulį,

Mažiau bus vargo, karo,

Ašarų sūrių.