Belaukdama
tavęs,
O
vasarėle,
Akis
pražiūrėjau,
Žinau,
kodėl perštėjo,
Kai
nepūtė ir vėjas,
Nepustė
smėlio,
Tai
krito žiedlapiai
Ant
kieto grindinio,
Vejas
nusėjo...
Balti
šaligatviai,
Kai
kur rausvi žiedai
Suvirpo nublokšti,
Išskrido
iš lizdelio paukštis,
Nemokėjęs
skristi
Ir
sukliko motina...
Aptemo
akyse,
Bet
ne naktis atėjo,
Kažkas
viduje
Nelauktai
suspurdėjo...
Kas
jį pamaitins,
Prikels
pavasario žiedus?
Kaip
jie žydėjo!