Pinigų metai

Sutikau Kalėdų senį -

Nuo kalnelio pėdos senos,

Nes šiais metais būt nulytos

Ir lyg smėliu pabarstytos...

Maža likę dovanų,

Bet dar turi pinigų,-

Aš turiu naujus eurus,

Mama pakeitė litus.

Kol žiūrėjau į jo maišą,

Net žila galva apkvaišo:

Pinigai tokie spalvoti,

Lyg saldainių popierėliai,

Neprilygsta dovanėlėms.

Jei su dovana – prastai,

Imame ir pinigais...

Gudrūs mūsų tie vaikai.

Pasitikime Kalėdas

Kalėdoms namo nešame šakelę -

Eglutės kvapą iš miškų,

Nelieka nepuošta prie kelio

Nė viena eglė,-

Pabarsto debesėlis žaliąją

Baltuoju sniegeliu.

Kas rytą anksti keliasi,

Pamato ir žvaigždelę

Tarp mirgančių šakų,

Kaip neša eiklus elnias

Ilgesnę dieną ant ragų.

Ateina prie vartelių

Senelis su maišu,

Kiek dovanų vaikučiams

Ir išminties nešu...

- Gerai...Kas laukė?

-Ir aš sykiu!

Eglutės visos šaukia,

Kad jų niekad nekirstų, -

Užtenka ir šakų.

Kad išsipildytų svajonės

Jums leidus, atsisėsiu su visais

Prie bendro Kūčių stalo,

Kas kremta obuolius,

Kiti jau prašo ledo...

Argi paspėsiu paskui Jus,

Mažieji ir neklaužados,

Kalėdų Senis kinkosi ratus,

Prie dovanų – kažkoks stebuklas,

Kraitelė radosi...

Joje – mažylis, toks, kaip tu,

Tik jam paskirtą vietą motina myluoja...

Ar kas gi žino,

Koks užaugęs būsi,

Bus ir kalnelių, nuo kurių

Paslysti lengva...
Prašau, tik atsikelk laiku,

Saulutė šypsosi pro debesį...