Likusios šakos

Pavasarį susirenka paukšteliai

Ir tupiasi visi ant žydinčios šakos,

Išmargina ir giesmėmis pasaulį, –

Mažieji gieda nuoširdžiau,

Kad ir nekalbinami,

Net palesa iš vieno delno –

Žemės – motinos senos...

Per vasarą vaikai užauga

Ir skrenda sau ieškotis maisto,

Kur žalia, šildo saulė,

Palikdami tuščius lizdus...

Išbarsto iš jų samanas

Ir senus pūkus pagalvės,

Kur glaudėsi galva –

Mažų, senų,

Kur motina maitino, slaugė

Nuo įvairių skausmų...

Ruduo pirštus savo galanda,

Nuskynė ir žalius lapus,

O vėjas seka mylimus paukščius

Ir nuolat perspėja:

– Netūpkite ant svetimos šakos...