Tiltai per ašarų upes

Karo keliu praėjo

Kelios mūsų kartos,

Sugriuvo tiltai

Ant upių ir širdyse žmonių,

Kirto ir pjovė medį

Ne tik tiltams, bet ir kryžiams,

Kiek jų, tiek ir kapų...

Mirtis, ateinanti savaime,

Kai Dievo skirta,

Su ja gyvename ir susitaikome,

Nuleidžiame akis, paverkiame

Savų ir artimų,

Užuojautą pareiškiame,

Kas turi nuopelnų šventų.

Karo kelius tik lietus šventina

Nuplaudamas ir kraujo lašelius,

Nušluosto veidą motinos

Vėjelis šiltas,

Skarelę baltą

Aukštai pakelia debesis

Prašydamas taikos.

Oi, tiltus per upes

Ir širdis sužeistas

Kas atstatys?