2009 m. sausio 31 d., šeštadienis

Vieniša pušis

Vienintelė pušis eglyne,
Kur raistas klimpsta,
Stovi išdidi...
Skaudu,kad ji viena,
Vaikų neužaugino-
Pradingsta samanose
Jos daigai gležni.
Aukščiausia už visus
Ir gerai žino,
Kad liauną liemenį
Bet kas priglaus...
Nejaugi svetimi aplinkui?
O jai vienai
Prieš vėją atsispirti
Bus sunku,nulauš.
2009

Saulė

Mažytis dangaus lašas-
Laiko šio totemas.
Ir draugas ji visų-versmė gyvų...
Pagauti spindulį kiekvienas
Norėtų- prisiglausti prie akių,
O negali žiūrėti tiesiai-
Galbūt širdy daug negerų minčių?
Jei spinduliai tolyn neišsitiesia,
Sustoju po užmigusiu medžiu.
Lyg pleištas saulė prasigręžia
Tarp ąžuolų,galingų ir gražių;
Sušildau jos atokaitoje delnus
Su šiluma namo grįžtu...
Sustoja šypsena ant slenksčio,
Kai tavo žvilgsnį sutinku.
2009

Tuščia

Tiek daug tuščių lizdų-
Juos pamatai tik žiemą,
Kai lapų nebėra, nyku...
Išskrido paukščiai-
Pabėgo ne nuo sniego,
Todėl, kad maža trupinių.
Kada savam lizde neišsimiega,
Neišsipildo lūkesčiai-
Prie kelio daug trobų,
Kurių langai seniai nešviečia...
Vasarą ir šaltą žiemą
Vienodai tuščia ir nyku.

Koktu

Jautiesi negerai,
Kai nudiria kaip žievę...
Ir šalta sieloje, žvarbu,
Kai primeta kitokią nuomonę,-
Pažemina ir siekia,
Kad patikėtum tuo
Ir būtum mažesniu...
O sako, prisitaikyt reikia,
Nes ginčai tiesūs
Kerpėmis mintis apriekia,
O praeity-vienoda ir koktu.
Tada gal padalinti duonos riekę,
Kad būtume patenkinti abu?
2009

Tarp sienų keturių

Vasaris vasaros neprimena-
Lietus ir sniegas susimaišo,
Žvarbokas vėjas siaučia,
Skraidina snaigę per laukus...
Dažnai savęs tada paklausiu,
O ar gyvenimas nepanašus?
Kai gera, nusišypso saulė,
O debesys ką man išpranašaus?..
Pajudinu eglės šakelę-
Kaip krinta sniegas...laša!
Lietaus lašus subėrusi į delną,
Kaip spindi deimantai matau.
Ir nieko man daugiau nereikia-
Tik gero žodžio, šilto žvilgsnio;
Nuo darganų slepiuosi kai kada
Tarp sienų keturių...
Tada galiu ir pas tave ateiti
Su eilėmis iš pat širdies gelmių.
2009

2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Tenai-aukštai


Dangus aukščiau
Nei mano akys siekia,
O jį užstoja medžių šakos,
Debesys, migla, rūkai...
Žiūriu į dangų-galvoje
Atsiminimų spiečius-
Dar kerpėm neapaugo
Atminties takai...
Aukščiau tamsu,
Saulutė vakarop nubėgo-
Lyg sapnas išsisklaidė,
O ir aistra, rusenusi širdy,
Seniai pavirto pelenais...
Prisiglaudžiu prie žemės
Ir prie lūpų keliu riekę,
O vandens lašas
Nuo blakstienų užmerktų
Ant rankų iš dangaus nurieda,
Pagirdo abejojančią sielą-
Ir vėl saulutės šilumą jaučiu.
2009

Miške



Dangus paskęsta gatvės šviesoje-
Į naktį žiūrintys langai retėja,
Prie durų prisiglaudžia tyluma.
Kažkam gal darbas baigėsi,
Iš parduotuvės atskubėjo-
Ant stalo laukia kvepianti kava.
Bet gera vakare duris užsklęsti
Ir išeiti ten, kur juoda...
Kur po žalia šaka pasislepia kelmai-
Tarsi meškiukai braido raistą,
Girinis pagrūmoja medine lazda...
Matei, kokia ryški žvaigždė nukrito?
Ne ta...manoji liko ten, miške-
Virš ąžuolo danguj suspindo
Ir visą naktį raibuliuos ir degs.
2009

Išlikimas


Ant viešo kelio
Akmenėliai gulė,
Byrėjo smėlis palengva,
Kai šitiek metų kojos mynė,
Dardėjo ratai,
Dabar jau dūzgia mašina.
Kasmet kelius apdengia sniegas
Ir pėdos minasi lengvai.
Saulutė šildo,
Tirpsta sniegas-
Kažkaip išlieka kelio vidury
Ir naktį budi, neužmiega
Lyg šviesoforai
Labai drąsūs burbulai.
2009

Paskutinė kelionė


Giria žalioji tartum siena...
Vienoj-žmonelių rūpesčiai, buitis,
Kitapus-medžiai kalbasi,
Kad vieną dieną
Ateis su kirviais, juos nukirs...
Ant kluono paskutinė jų kelionė,
Kai į padangę dūmai kils,
Tai girioje girdės draugai
Skausmingą jų dejonę-
Į žemę grįžta pelenai...
Tada išnyksta ribos,
Kai miškai ir žmonės
Toje pat žemėje
Užmiega amžinai.
2009

2009 m. sausio 29 d., ketvirtadienis

Prie eglių


Prie eglių ir beržai pritampa-
Kokie stori kamienai
Ir į dangų žiūri taip linksmai.
Su eglėmis už rankų susiėmę-
Lyg iš vieno kelmo-
Ne giminės,bet sutaria gražiai.
O pažeme šakelės glaudžia
Mažuosius , apsupa švelniai-
Užstoja vėją, ir užauga
Žali lyg rūtos pataisai.
Jei mus kas nors taip saugoti mokėtų,
Šalia išaugtų eglės ir aukšti beržai...
Priglustume prie vienas kito-
Metai vėju lėktų
Ir lūpos gertų rasą...
O kur dar saulės bučiniai?
2009

Kurtiniai

Pavasario šaukliai-
Zylutės čirška,
Ir karklai pūkelius dėlioja,
Jau greitai skleisis
Katinėliai-pumpurai...
Seni kelmai jau samanoti,
Lyg barzdom apaugę,
Iš tolo pasipūtę
Tarsi kurtiniai.
Atrodo, laukia nuotakos
Ar gero draugo,
Bet dar negreitai jis ateis-
Užsnigs ne kartą,
Užsitrauks atodrėkio balutės,
Nutils pavasario šaukliai.
Neskubinu...po vasaros
Ir vėl ruduo į sielą nusileis.
2009

Eglės ašaros

Seniai seniai,
Kai pasakos dar buvo gyvos,
O jų tebesiklauso
Ir dabar suaugę ir vaikai-
Jose geroji Eglė
Su savo vaikais nuklydo
Ir virto Lietuvos miškais.
Net ir dabar jai ašara nubyra
Dėl išdavystės,
Pykčio-brolių, artimų;
Dėl melo, apgavystės ir pavydo,
Kuriuos sugėrė šaknys...
Gal šios ydos
Atgimsta savo būtimi
Lyg su krauju?..

2009 m. sausio 28 d., trečiadienis

Atmintis

Šiame pasaulyje
Kiekvieno lieka,
Nors ir menkos, pėdos-
Be jų nebūna dideli darbai,
Kai norisi rymoti,
Visada prisėdu
Ant seno kelmo-
Čia prasideda nauji takai.
Nemoku daug dainų,
Dėl to-ne gėda...
Ne viską moki ir žinai-
Nederina balsų,
Kada paukšteliai gieda,
Taip laikina,
Bet juos prisimenu dažnai-
Skiriu...

2009 m. sausio 27 d., antradienis

Mažieji auga


Mažieji auga,
Girdomi rasos lašelių,
Prie kelmo glaudžiasi,
Kad būtų kuo šilčiau.
Čia jiems geriau
Nei ant plikų dirvonų,
Kur vėjas siaučia,
Pažeme skraidina-
Nesaugūs, nesvetingi
Tokie atviri namai-
Miške ramiau...
O medžiai kaip rūta-
Margi darželiai,
Paglostyti švelnių delnų.
Mažieji auga, kur tėveliai
Jų pirmą žingsnį stebi...
Jei klumpa, pakelia
Ir pasodina ant kelmų.
2009

Žiemos spalvos


Nėra gėlių-jos dar nežydi,
Žiemos nėra-miške tamsu,
O kur ne kur tarsi paklydęs
Prigulęs sniegas,jau patižęs,
Ant samanų-raudonų ir žalių...
Tarp medžių rūkas įsiterpęs,
Viršūnių nesimato iškilių,
Tiktai stuobriai kerpėm apsėdę-
Tarsi liemenėm apsirėdę...
Kiek daug ryškių žiemos spalvų!
Ant kelmo neprisėsiu-
Maži paparčiai lyg dabar sudygę
Puikuojasi prie pataisų...
Jie visą žiemą džiaugiasi gyvybe,
O jų spalvas parsinešu
Kaip dovaną miškų
Ir tau skiriu...

Pavasario pranašai

Dar sausio pabaiga-
Ant stuobrio sutūpė grybukai-
Nė motais buvusi žiema.
Ir voras ištiesė tinkliuką,
Gal jau muselės skraido?
Kas tokią žiemą besupras...
O rogutes tik pakilnojau
Ir vėl į kampą pastačiau-
Kalnai pliki, juoduoja kloniai
Ir šypsosi lazdyno,
Karklo pumpurai skaisčiau...
O kaip derės rugelis-žiemkentėlis?
Ant delno duonos riekę
Lyg pašventintą laikau...
Pasidalinsime, jei bus mažiau.

Vaičaitis

O, Lietuva !
Nuo lenkiškos rašybos,
Ilgai paniekinta,
Mužikų buvusi kalba,
Į savo tautą
Taip gražiai prabilo...
Mylėjo savo tėviškę jaunimas-
Beržo nuliūdusio
Atskriejo iš toli daina.
Ir pasirinko jis poeto dalią-
Atsitiktinis kąsnis
Oi, koksai sprangus...
Likimas lyg gera valia
Nudyrė žievę kaip berželiui-
Ant stalo liko
Tik plona eilėraščių knygelė
Ir kloniais skambanti daina.
"Yra šalis, kur upės teka"...
Ko liūdi, berže,
Oi,Lietuva!

2009 m. sausio 26 d., pirmadienis

Laša...


Atodrėkis, pasisvečiavęs sniegas
Laša laša laša...
Po eglėm krintantys lašai
Į juodą žemę
Įsismelkia ir nudažo
Pernykštę samaną žaliai.
Oi,per anksti ji prisikėlė-
Nešviečia saulė,
Tik lietaus lašai
Į baltą sniegą
Tarsi žiežirbas įskėlė
Ir vinguriuoja upeliukai
Miško pakraščiais...
Brendu per purų sniegą,
Lašiukus skaičiuoju-
Gal mano dienos laša?
Greit pavasaris ateis?
2009

Ant švelnių rankų


Ruduo jau už pečių,
Žiemužė įpusėjo,
Bet kiek dar pėdsakų gilių,
Kai vėjas šėlo
Ir nešė šakeles kažkur,
Nuplėšęs nuo senųjų ąžuolų.
Džiugu,kad geros rankos
Jautriai jas pakėlė
Ir saugo tarsi mylimus vaikus,
O eglei širdį gal sugėlė,
Sūpuoja, migdo
Net pageltusius lapus...
O,koks ilgesys akis atvėrė-
Ir tiesias rankos
Apkabinti jus visus.
2009

Odisėjo lova


Prisimenu legendą,
Kaip Odisėjas savo žmonai
Kūrė amžiams lovą...
Ištikimybės simbolis-šeima,
Kuri nematoma,
Jeigu jos nepaplovė
Povandeninės srovės
Ir išbandymų našta.
Į tokį džiaugsmą eina,
Kol jauni ir naivūs,
Į sielą guldo svajones,
Su atlapota širdimi-
Tikėdami aklai tik žodžiais
Ir priima bet ką,
Kai lankas įtemptas,
Pasitikėjimo strėlė taikli...
O lovos apklotas
Turėtų būti baltas baltas,
Į ją priglūsta tarsi lapai du,
Nors ir pageltę-jau seni...
Ant kelmo želia samanos,
O meilės vartai
Dėl mylimojo būna
Visą amžių atviri.
2009

Šlapdriba


Toks murzinas dangus!
Gal debesėliai nesiprausę
Išbuvo mėnesį ir daug naktų-
Nepailsėję, apsiblausę-
Nukrito šlapdriba
Ant slėnių ir miškų...
Paniurus pėdinu-
Kai šlapios kojos
Vis slidinėja ant gumbų,
Visur matau tiktai pavojų,
Nes atsitrenkti į kažką galiu...
Geriau prie židinio prieiti-
Šviesoj prisėdus bus jauku,
Bet pajuntu,kad naktys bėga,-
Nespėsiu, pramiegosiu,
Bus vėlu.
2009

2009 m. sausio 25 d., sekmadienis

Sninga

Labai gražu,
Kai naktį sninga,
Kai sniego skiautės
Krinta iš dangaus-
Pušų spygliukuose įstringa,
Be vėjo laikosi kur kas ilgiau...
O naktį juodą
Ir jausmai nutyla,
Grįžtu į praeitį dažniau-
Prie upeliukų ir pušynų,
Užmigusių ir sniegą geriančių,
Dabar tik juos matau.

Drevės

Nudžiūsta šakos- tarsi rankos
Nuo darbų nusvyra,
Palieka gilūs skauduliai, randai,
O medžių drevėse
Jau vietą taisosi nauja gyvybė-
Lizdely cypsi paukščių pumpurai.
Tarp lapų pasislėpę tėvai suokia,
Kokie turėtų būti jų vaikai-
Užaugę skrieti padangėj išmokę,
Mokėtų rasti lizdą, giesmę
Perduotų vaikams linksmai...
Kokia trapi kartais gyvybė-
Net medis virsta iš šaknų...
Atgniaužiu delną-rievės lygios
Lyg vagos ant arimų
Ir apsnigtos seniai...
Jau daugelio žiemų.
2009

Naujųjų atvirukas

Naujųjų metų šerkšnas-
Lieka tiktai atvirukas,
Už vartų- balta siena
Ateities dienų...
Pasiimu į ranką
Apanglėjusį prisiminimą
Lyg pieštuką,
Kai pasveriu kiekvieną žodį,
Ant balto lapo viziją piešiu.
Ant aukšto kalno-trys berželiai,
Pakalnėje-trys karklo pumpurai,
O prie šaltinio dar jauna mergelė
Svajones audžia lyg šilkais...
Kai nuo šakų nurieda lašas,
Per skruostą ritasi lengvai,
Kas-ašara,lietus ar sula laša?..
Į naują puslapį įeidama
Apsidairau dažnai.
2009

Maironis

Lietuva brangi,
Kai esi tolokai nuo tėvynės,
Kada nesiekia nė pavasario balsai,
Prisimeni Šešupę ir gimtinę-
Dubysa vinguriuoja pievų pakraščiais...
Ir Margirio, Didžiojo Vytauto žygiai
Atrodo dar čia pat, labai gyvai.
O kur tikrieji didvyriai tėvynės,
Kurių kažkur boluoja kaulai,
Bevardžiai svetimam krašte kapai?
Lietuva brangi,
Užauginusi jautrius lyg beržus vyrus,
Kurių po šitiek metų
Širdys plaka su visais,
O posmuose gražiau žydi jurginai
Nei rožės svetimam krašte,
Sesučių dainos girdisi čia vakarais...
Laivelyje lyg supas širdys dviese,
Drauge ramybė, meilės geiduliai-
Poeto sieloje viskas sutilpę
Ir posmuose įsisiūbuoja
Tarytum Baltijos vandens purslai.
2009

2009 m. sausio 24 d., šeštadienis

Kai tylu

Toliau nuo eterio žinių,
Tarškėjimo tuščiai prie stalo,
Nuo serialų meilės nuobodžių,
Muštynių iš teleekrano,
Nuo nesibaigiančių karo vaizdų...
Iš ko susideda gyvenimas?..
Iš kasdienybės, rūpesčių smulkių,
Kai šeimos aukuras ilgai kūrenasi
Ir krykštauja aplink būrys vaikų...
Prie klaviatūros pirštai limpa-
Ir kiek nepasakytų žodžių atvirų,
O kiek pro šalį šiaip dienų praslinko-
Be atminties, matytų vakarų...
Kitaip į viską akių žvilgsnis linksta-
Toliau, giliau, mažiau klaidų.
O gal tik taip atrodo, kai tylu...
2009

Muzika Tau...

Dangaus mėlynė švyti,bliksi
Lyg laumės juosta apjuosta,
Į žemę byra saulės spinduliai
Ir muzikos garsai taip ryškūs,
O širdimi jauti-ši muzika sava...
Skaičiuoju-penklinė,
Žvilgsniu užgaunu
Ir vėjuj plaikstosi melodija švelni.
Prie miško atsitrenkia,
Grįžta būgno aidu-
Pasiųsiu tau, klausysime abi.
Girdi?...
2009

Lengva


Purus sniegelis
Krinta krinta...
Gal debesėlis iš dangaus
Panoro žemėj atsigulti,
O eglių šakos jį priglaus...
Kaip svyra apsnigtos,
Arčiau savęs gal žemė šaukia,
Sušildo jas alsavimu giliu.
Kokia rimtis,
Ilgai to laukiau-
Dvasios ramybę čia randu.
Kad tokią meilę įsiminčiau,
Per sniegą be takų
Ilgai einu...
Gal niekas priešaky
Manęs jau nebelaukia,
Eglučių proskyna brendu
Lengvu žingsniu.
2009

Naktis

Ar bus kada taip sieloj
Balta balta...
Kai džiaugsmo ašara nukris,
Atversiu į pasaulį
Savo būsto langą
Ir pas mane kaip kregždės
Mintys skris...
Žinau, kad būna kartais
Už sienos ir juoda naktis-
Tada gal į duris
Tau tyliai pasibelsiu...
O kas,jei niekas
Neatsilieps, neatidarys?..
Ir vėl tas nerimas,
O aš- jo vergė...
Ištiesiu ranką,
Pro šalį praeinu
Nesižvalgydama net į šalis
Ir baltą nosinaitę išsitraukiu-
Pridengti reikia sau akis.
2009

2009 m. sausio 23 d., penktadienis

Žiemos stebuklai


Jau rytas,praveri akis,
Už lango-šerkšnas...
Nušvitęs miškas,
O virš jo-dangus.
Tarsi ereliai debesėliai sklando...
Blakstienas stingdo
Pūstelėjęs šiaurės vėjas
Ir plaukai nuo šerkšno
Nubąla kaip spurgelis
Ant pušies šakos.
Jeigu širdis su vėju skrenda,
Paskęsta šerkšno sūkury,
Šypsausi ir džiaugiuosi,
Kad žiema laiku atėjo,
Jos grožį pamatyti dar galiu.
Ranka liečiu, o šerkšnas nubyrėjo,
Lyg baltą rožę tau skinu.
2009

Užuovėja


Kaip gera prie savų,
Prie savo namo
Ant ąžuolo kaladės,
Nors trumpam, prisėst galiu-
Prieš langą pasodinom
Eglę-visad žalią,
Lazdyno krūmas sveikinas-
Į kiemą bėgt skubu...
Pavasarį pakvimpa kiemas-
Žydinčios alyvos
Pasiūlo laimę-ir randu,
O vasarą balti jazminai,
Po langu liepa žydi...
O rudenį draugauju su mišku-
Užuovėją turiu.
2009

Viduržiemio atodrėkis



Aukštai aukštai
Dangaus mažyčiai lopinėliai,
Saulutė švisteli trumpai
Ir pabučiuoja baltą debesėlį-
Parausta tarsi susigėdę jo kraštai...
Kalneliais nuslenka šešėliai-
Jau parudavusiais žolių stiebais,
Kas sena, jau neprisikėlė...
Seniai jų sėklas žemė priglaudė
Ir pajuodavusiais delnais apglėbė-
Dabar pavasario sulauks ramiai.
O medžių pumpurai jau šypsos
Ir geria tarsi alų užstalėj svečiai,
Įsisiūbavęs vėjas-piršlys,
O gal tėvas krikšto
Baltąjį nuometą Žemynai
Ant galvelės vėl užskleis...
2009

2009 m. sausio 22 d., ketvirtadienis

Graži naktis


Kai vakarop nurieda saulė,
Nors šlerpia šalta šlapdriba,
Išeiti taip smagu į naktį-
Matyti apšviestas gatves...
O naktys visada man gražios-
Tyloj ir siela būna atvira,
Apsižvalgau-nėra kam pasakų
Tamsioj nakty pasekti...
Langai prašvitę, aukšti slenksčiai
Nelaukia svetimo,
Savos nakties nėra.
2009

Mes- moterys


Nuo moters lūpų
Sklinda vaikui žodžiai:
Užauk, būk sveikas,
Kad būtų ateitis šviesi...
Dažnai pamiršta
Savo LAIKĄ -grožį,
Paskęsta rūpesčių sraute,
O jie visokie-
Dideli, maži...
Tu- motina, žmona,
Kažkam ir draugė,
Dar bendradarbė-
Visa tai išsyk.
O prie namų
Pražysta gėlės,
Ant palangių-vazos,
Paskęstam parduotuvių šurmuly...
O sako,turim būti gražios
Ir švelnios...pašnekovė įdomi,
Kada gali prie savo stalo
Pabūti kuo dažniau
Viena, pati su savimi.
2009

Vienu du

Pakrantėj valtys nuobodžiauja,
Kai nesigirdi kalbančių žmonių,
Kai jų kraštų bangelės neskalauja,
Kai irklų negirdi bildenimo,
Ir kirų, skrendančių-vandens rėksnių.
O ežero sustingęs plotas
Dar atsisėsti žūklei traukia,
Pasižiūrėti, kas gyvena po ledu...
Aplink tokia tyla ir balta balta,-
Tarsi valtelėse mes-vienu du.

2009 m. sausio 21 d., trečiadienis

Žiemos lietus



Žiemos pats vidurys-
Laukai be sniego.
Šiurena plaukus
Lyg pietys...
Lietaus lašai
Barbena langą,
Neužmiegu,
Einu lankyti beržą-
Pasikalbėsim, ką jis pasakys...
Aplytos šakos susiliejo
Ir žvilga šviesoje, naktis-
Beržai nesveikina,
Nesako "Labą dieną"...
Gal sutrukdžiau,užmigo...
Tik šaltas lietaus lašas
Skruostu rieda,
Smelkias į akis...
Lietaus lašus gali nušluostyt,
Į žemę kai žiūri,-
Nematomas dangus,
Tačiau šakelė,
Tarsi žvakė įsižiebus,
Vilioja spindesį
Pajust širdy.
2009

Švelnumas



Kaip rankos ilgisi švelnumo
Ir tavo rankų ant pečių-
Po kojom akmenys pargriūva,
Apeiti jų viena nebegaliu...

Žinau-ir debesų arti neprisišauksiu,
Todėl ilgiuosi net lietaus lašų,
Kurie kaskart kitaip sielą nuprausia,
Kas būna gerklėje įstrigę ir sprangu...

Nieko nepasakok,man ir nereikia,
Užtenka šypsnio žiburėliuose akių,
Aš pasikelsiu,prie tavęs prislinksiu,
Koksai bebūtų kelias-ilgas ir slidus.

Nei ūkanotas vakaras, dangus nubalęs...
To nematysiu-būsime kartu.
Šį jausmą saugosiu kaip savo dalią
Sušildžius savo delno švelnumu.
2009

Tošis

Kartais jaučiuosi
Tarsi atsiknojus beržo tošis,
Todėl ir ant stuobrių
Ją greitai pamatau...
Kai kinvarpos takus išskobia,
Taip lygiai lygiai
Nuo kamieno nulupau.
Gal neilgam ši netektis-
Šalia berželis ropščias,
Sulauksiu lapų-
Blizgančių,siaurų.
Jų kvepiančiais spurgais
Įtrinsiu savo delnus,
Varvės į gomurį sula saldi.
Kai paukščiai sučiulbės,
Aukštyn pakelsiu galvą-
Į sielą pasiimsiu
Jų linksmas giesmes...
Prieik arčiau,tau atiduosiu-
Lyg trupinėlį tošies-
Savo širdies gilias versmes.
2009

2009 m. sausio 20 d., antradienis

Prijaukintas

Žalesnė net už rūtą
Kadagio šakelė-
Miško pavėsyje,
Pakrūmėse ir prie beržų.
Ir žiemą tankios
Ir vienodai želia,
Kai pasipuošia
Tūkstančiais spyglių.
O atnešti prie namo
Ar prie asfaltuoto kelio
Su ilgesiu ir nerimu
Vis žiūri į miškus,
Nes ten maži paukšteliai peri-
Atradę prieglobstį,namus...
Verboms nuskinsiu šaką žalią-
Prisikėlimui Dievo ir žmogaus,
Kad kadagiai nedžiūtų
Prie mažų miškelių...
Nulaužtą šaką-šventintą
Geri namai priglaus.
2009

Greit vakaras


Greit vakaras,
Žemai šešėliai slenka
Ir nakčiai pasidažo
Mėlynas dangus...
Mėnulis patekės-
Visi juk nori būti gražūs,
Kada į langą pasibels
Brangus žmogus.
Net vakarėjantis
Ir mano langas
Dar laukia grįžtančių,
Pareinančių savų,draugų.
Būk geras,
Nepraeik pro šalį...
Taip tuščias,
Styrantis kankorėžis-
Toks vienišas
Be mylinčių akių.
2009

Kiti laikai



Kodėl vaikus
Taip saugo uosis?
Gal savanaudis jis visai,
Kad ant šakelių kyburiuoja
Tarsi mažos šluotos,
Pasaulio nepažįsta taip ilgai...
.
Tiktai pavasarį pasėja,
Kai žemė pasiruošus bus
Priimti mažą daigą...
Ir saulutė pabučiuoja,
O debesėlis dovanoja,
Nors kelis lašus...
.
Labai ilgai
Uosiukas tiesus auga,
Iš jo nuskels vėliau kubiliukus
Arba vaikučiams maudyti
Skaptuos mažytę geldą-
Toks šitas medis patvarus...
.
Nors papročiai
Ilgai širdy išlieka,
Ir mūsų mintys tarsi užrašai gyvi,
Bet pamatai,kaip metai bėga,
Lyg atsimerktum-
Jau laikai kiti.
2009

Žiemos puota

Baltu sniegu
Žiemužė pasipuošus,
Beržo stuobrys
Ir cukrinę atstos...
Puotauja šaltis-
Vėjas atsilošęs
Eglių šakas
Pakrūmėje prisėdęs
Iki pavasario linguos...
Gal saulės spindulys,
Ledą prakirtęs,
Varvekliais nulašės
Ir upę įsiūbuos...
Čia tik svajonės,
O dabar pašiurpęs
Greičiau parbėgsi
Pas savus.

2009 m. sausio 19 d., pirmadienis

Švelnu...

Balta giria-paliečiu beržo tošį,
Priglaudžiu skruostą-kaip švelnu!
Aukštai aukštai viršūnės ošia...
Klausau ir širdyje ramu.

Prisėdu-samanų kupsteliai,
Paglostau-susiūbuoja patalai...
O,kaip švelnu ir viršūnėlės kaip akelės
Suskamba tik man girdimais garsais.

Parsinešu namo dangaus mėlynę,
Žvelgiu,o akys tų pačių spalvų-
Jų žvilgsnis sieloje žaizdas užgydo
Lyg vilkabirbių pūkas-kaip švelnu!
2009

Kankorėžiai

Eglių kankorėžiai pakibę
Lyg žvakės puošia
Motinų žalias kasas.
Atskridę kėkštai
Džiaugiasi išvydę
Geltonas savo maisto kuprines.
Žiūriu į jas-širdy sutilpę
Švelnumas, gėrio spindulys.
O, pažiūrėk kaip žvilga!
Karoliais kaklą padabins...
Į baltą sniegą
Margumynai byra,
O rankos kaip kankorėžiai-
Šiurkščiais delnais pavirs.
O aš dar stoviu po egle,
Bijau, kad vėjo šaltas gūsis
Ne vietoj sėklas išbarstys,
Paskui tik pasiūbuos šakelę,
Mus ilgam pamiršęs
Toli nubėgs ir nebegrįš.
2009

Šviesūs vakarai

Kaip medis šaknimis įauga,
Jeigu jam žemė palanki-
Sutinka nuotaką ar draugą,
Jeigu jų žvilgsniai draugiški,geri.
.
Ir žiūri beužmigdami į saulę,
Pasiima,kiek reikia, spindulių-
Tik tie ramiai aušros sulaukia,
Kurių širdy švelnu, šviesu, tylu...
.
O vakarai daug šviesesni už rytą,
Kai suskaičiuoji, kiek darbų
Per ilgą dieną buvo padaryta-
Sapnuoji, kad užaugai dideliu medžiu.
2009

Spragės



Didžiulės spragės
Išskleidė saugyklą-
Vaikučiams atrakino
Į didįjį pasaulį
Namelių duris.
Juk tegu bėga žiemą
Į gyvenimo mokyklą,
Pažiūri, kur geriau,
Gal visam laikui
Apsistos, įsitaisys...
O kiek pradingsta
Balose, prie kelio-
Kiekvienas žiūri,
Kaip jis pats išsikapstys...
Lengvai papurtau
Šiurkštų jos stiebelį-
Juoduoja "mažiai"
Delno vidury...
Pagavo vėjas,
Sniego gūsis
Kažkur nusinešė...
Galbūt pasės,
Nors retkarčiais lankys?
2009

2009 m. sausio 18 d., sekmadienis

Gražios gėlės


Gan kuklios gėlės
Žiemą tampa gražios-
Gal jos pelenės
Pasakų gražių...
Visi mes norime
Ilgai išbūti gražūs
Ir bijome plaukų žilų.
O baltu galvos nusidažo,
Nuo rūpesčių,ilgų naktų,
Kai plaukė mintys,
Kad turėtų būti gražūs
Darželiai prie gimtų namų...
Kaip išauginti daigą gležną,
Kad nebijotų niekada audrų,
Mokėtų bet kada,-
Ir šiaurės vėjui atsigręžus ,-
Pasitikėti savo galiomis,
Ne išmalda kitų...
O!Kad daugiau pražystų
Gan kuklių, bet saule
Spindinčių gėlių.
2009

Sveiki



Sveiki,ankstyvą rytą atsikėlę,
Prie stalo sėdantys,sveiki!
Žiemos dangus kaip ežerėlis-
Bangelės supasi,
Nubėga ratilai maži.
Ir tavo akys-du mažyčiai kauburėliai,
Kuriais atbėga ši diena
Ir atmintis...
Per kalnelius į aukštą kalną pasikėlę
Pamatome -žemai namai,
Aukštai-kiekvieno
Neišvengiama būtis.
Ir skubame sugerti mėlį,
Per smėlį brendame toliau,
Kad dienos būtų šviesios
Ir ilgai žydėtų gėlės,
Dar spėtume pažvelgti į akis-
Nupūstų užmarštį atklydęs vėjas,
Kol pėdas smėlis užpustys.
2009

Žiemos gėlės


Ilgam sustingsta
Žiemos gėlės
Po baltu sniego pūkeliu,
Naujai pražysta,
Tarsi seka pasakėlę-
Iš vasaros atklydusią- girdžiu.
Ji pasakoja apie vėjo gūsį,
Atskridusį nuo vandenų,
Atnešusį rasos lašelį-
Gal ašarėlę iš liūdnų akių...
Kaip greitai temsta dienos-
Miršta grožis,
Raukšlelės kaupiasi
Taip greitai ant kaktos...
Jeigu nežvelgčiau į gėles,
Žiemą nublukusį jų grožį,
Manyčiau,kad jauna likau,
Tokia ir būsiu visados.
2009

2009 m. sausio 17 d., šeštadienis

Su mėnuliu

Mėnulis seka paskui saulę-
Jo kelias švytintis, skaidrus,
O mėlynas dangus žiūri į žemę...
Nubalę skruostai, rankos baltos
Lyg nuotaka žiemos rūbu.
Kalneliais ritasi šešėliai
Nuo debesėlių balzganų,
Kada prakalbina pusnis
Gražuolis mėnuo,
Net ir dangaus mėlis
Nutiesia jam ir man kelius.
Einu saulės taku į šviesą,
Už nugaros -mėnulis apvalus...
Prie žemės grįžta mano mintys-
Prisiminimai iš jaunų dienų.
Po daugel metų susitikę
Į glėbį puolame kartu.
O!Kaip gerai, kad mylime ir gera-
Nepalietė žiemos šalna širdžių...
Kada saulutė atsisveikindama moja,
Ištiesiame rankas
Ir bėgame su mėnuliu.
2009