Ką dalinu

Gyvenimas – kelionė;

Einu, važiuoju,

Mintimis skrendu

Ir aplankau visus, ką sutinku...

Perku, ką man pasiūlo,

Paskui išdalinu.

Išliko motinos rožančius,

O kryželius po to pati renku.

Vieną dieną – tik saulė

Ir akyse šviesiau,

O kitą dieną lyja

Ir vėl lašus matau.

Gyvenimas – tai linijos

Ant mano delno,

Išlieka prigimties vaizdai:

Gimtinė ir versmė,

Upių tėkmė,

Aukščiau ir vieversys dar virbi,

Susikerta mūsų takai...

Kiekvienas žingsnis –

Atviras, kaip žemės grumstas,

Jame – akmens ir smėlio,

Molio trupiniai

Ir veda laikas,

Kur vienas kryželis

Sujungia šviesą, tamsą

Ir viską, ką mačiau.