Dariušas Kašani
Gražiausias
žodis –
tėtis,
Kurį
išgirdau,
O
kiek laiko praėjo,
Tekėjo
žodžiai upeliu,
Jie
pro gimtinę ėjo...
Laikė
ant rankų ir mane,
Kai
valgydavau, dar ilgai ilgai
Ant
kelių jam sėdėjau,
Buvo
karališka puota:
Laikė
tėvelis šaukštą,
Drožtą
jo paties,
Kvepėjo
iš sriubos spirgučiai,
Atrodo,
žirniai ritinėjosi...
Tėvelį
visada mačiau darbe –
Jis
lauką arė ir akėjo,
O
prakaito gili srovė,
Kaip
upeliukas nuo kaktos,
Dažnai
tekėjo.
Dabar
Tave matau –
Tai
džiaugsmas mūsų giminės,
Kad
ji sparčiai platėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą