Mokykloje

Kiekvieną mielą rytą

Nuo rugsėjo žadina varpelis,

Per žiemos sniegą

Brenda mokiniai ir atveria duris,

Kur dabar žydi

Visos gražios gėlės

Ant baltos palangės

Ir laukia jau pavasario,

Kada naujai pražys,

Kai vieversys atskris...

Užmiega rožės žiemai,

Atsiveria langai į kelią,

Kur visi ateina susikaupę, –

Viena juoda lenta

Ir baltas lapas,

O jame – brūkšnys;

Reikės užpildyti langelį,

Kas parašyta šiandien,

Bus atiduota ryt...

Mokykla – tai riba,

Kai baigiasi vaikystė,

Jaunystei suteikia sparnus,

Tik skrisk...

O tu, mieloji mokytoja,

Čia pasilieki.