Onutės Eigminienės lėlė
Mūsų
motulės,
Mūsų
brangios motinos
Ir
seserys, ir draugės -
Jos visada
prie rankdarbių,
Prie vaikų
lopšio
Ir visuomet jaunos,
Ir visuomet jaunos,
Kai
sidabru jau puošiasi
Geros ir
mylinčios
Jų
galvos...
Lėlė
suklykia
Prie
naujagimio lovelės
Ir nejučia
paglostai
Dukters
lininę galvą...
Tu
pasiuvai pagal save,
Tu ją
prikėlei
Vėl
naujam gyvenimui,
Kad ir po
daugel metų
Ji
papuoštų tavo kambarį...
Lėlių
vardai – tai atmintis,
Kad tavo
jau vaikai užaugę.