Neužmirštuolė
, mėlyna žibutė –
Tai
akys mylinčio žmogaus,
Gyvenimo
tiesioji, kuri turi būti
Kiekvieno
kelio pradžioje,
Kad
tiestųsi į būtį,
Kaip
žemėje, taip danguje...
Žiūrėdami
į žemę
Bijome
paslysti, į duobes pakliūti,
O
piktas vėjas – viršuje,
Žiūrėdami
į mėlyną žibutę
Paskęstame
gyvybės taurėje
Ir
tyrame, šventajame vandenyje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą