Štai ir mane draugė pagavo. Ačiū.
Motina
liepa,
Tik tu
žinai,
Kaip gera
laukti,
Kada
užgims daigai,
Kai jie
jau tavo liemenį apgaubs
Ir teiks
pavėsį,
O žiemą
šilumą dar skleis.
Juk tu
žinai,
Gražuoli
uosi,
Kaip gera
būti tėvu,
Kai tavo
akyse auga vaikai,
O jie
pakėlę galvas
Vis
žvalgosi,-
Tuojau
praaugs suaugusius
Ir stosis
į jų vietą -
Ir aš, ir
tu žinai...
Tu, žeme,
visada žinai,
Kaip gera
būti ir mylėti
Drauge ir
su visais.