2013 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis

Nepamiršau RUGSĖJO



Metus skaičiuodavau
Tik nuo rugsėjo,
Dabar jau daug ką pamiršau,
Kur tie keliai nuėjo
Pro gelstančius medžius
Į debesį, aukštai...
Atsisuku dažnai,
O iš paskos man eina
Mano mokiniai
Ir primena skambutį,-
Jo balsas virpina širdy
Visas stygas;
Prisimenu ir šurmulį -
Koridorių ir klasių gaudesį,
Pavienių žvilgsnių klausimą:
- Kur eisime šį rytą,
Ar priesaikos nepamiršai?
Nepamiršau.






2013 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis

Bąlantis ruduo



Kaip myliu rudenį,-
Net ir usnis švelni,
Švelnus dagilio pūkas,
O pabaliai
Vilkabirbių pusny
Užmigo į pūkinę antklodę
Ne vienai nakčiai įsisukę.
Laukia žiema gili,
Mums reikia šilumos;
Balti pūkai pasklido
Per kalnų viršūnes,
Net ir miške
Apuokas keičia plunksnas...
Balti beržai kasas papurtė,
Apsėjo pakraščius miškų,
Giliai į samanas įbrido
Jų mažytės sėklos
Prie pataisų dulkių.
Dabar ruduo – visas pūkuotas
Ir švelnus kaip šilkas...
Mano baltas ruduo
Net prie galvos prislinko,
Susuko garbanas,-
Lyg vėjas įsisuko...







Rubikiai


Ačiū Facebook  draugei už foto montažą

Gražiausia vasara -
Prie ežero gimtinės,
Gražiausia ši gėlė -
Vandens baltoji lelija,-
Tarytum kvapas rožių,
Kurių neatskirsi
Nuo vandenų putos,
Kai ji pakrantėje
Tik vėjo suplakta...
Gražiausia saulė,
Kai nudegina rankas,
Nuspalvina krūtinę
Ir liejasi jausmų banga,
Ant keteros sūpuojasi
Vandens lelijos,
O su jomis ir aš...
Gražiausios naktys,
Skaisčios mėnesienos
Prie ežero bangos -
Šešėliai nardo gintariniai,
Mano karoliai tos jaunystės,
Nepakartojamai šviesios...




Minčių takas



Gražiausias namas,
Kur pražysta rudeninės gėlės,
Nes pievos nušienautos,
Kyšoja tik kur ne kur
Dar užsilikę dobilai,
Prie jų palinkusi baltoji ramunėlė
Vis nori klausti:
- Ar viskas tau gerai?
Nutyla vakare vėjelis
Ir dobilas atsako:
- Prieik arčiau,
Pabūsime drauge
Per visą šviesią naktį,
Kai žvaigždės mirga
Ir dėlioja minčių taką:
Ateik,
Ateik,
Ateik...



2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Šaltinio muzika


Kada patinka muzika,
Klausaisi iki pabaigos
Ir negirdi plojimų,-
Ji skamba ausyse
Lyg tavo sieloje užgimusi
Ir užveri duris,
Kad garsas pasiliktų,
Po daugel metų
Vėl ir vėl pasikartotų
Ir paukšteliu atskristų...
Dėkodama gyvenimui einu,
Kad tiek žmonių sutikusi,
Nepraradau klausos,
Ką kalba gitara,
Simfonijos klausausi
Kaip gimtinės miško.
Tada ir žodis
Iš pačios gelmės,
Iš tyro šaltinėlio trykšta
Tau, pirmą kartą sutiktam
Ir paskutinį kartą pamatytam.
Kol esame gyvi,
Šaltinio vis įsiklausykime
Lyg paskutinį sykį...




Artūrui Gobiui atminti


Prie berželio



Sukiojosi kregždutės,
Karpė dangų,
Prie lango lipdė sau lizdus
Ir nutūpė laidus
Pulkai prieš išskrendant,
Kad būtų širdyje ramu -
Visi tušti lizdai...
Oi, kiek dabar vaikų!
Paliko tuščios penklinės,
Bet vėjas virpina melodiją
Jau rudenėjančių laukų,
Pasirėmiau prie beržo,
O jis atsakė tuo pačiu,-
Paglostė šakos mano galvą
Ir aš jam pasakiau:
-Myliu...
Kregždutės nepamatė,
Kokia jauki laimė -
Pabūti ir sulaukti
Net baltos žiemos
Su mylimuoju berželiu.



Tikri namai



Saulutė vasarą palydi
Gausia šviesa ir šiluma dangaus,
Nudažo spinduliais
Jo žydrą mėlį,
Nutiesia kelią paukščiams,
Palieka taką naktį
Tik švytinčiom žvaigždėm,
Kad skristų ir nutūptų
Ant laivo stiebo pakely
Ir pailsėtų jų sparnai,
Nekristų į bedugnę
Kur vandenynas moja,
Oi, daug didesniais sūkuriais...
Kada žmogus pasiekia dangų,
Užauga jam sparnai
Ir skrenda mintys paskui saulę
Į rudenį apšviestą kelią,
Kad grįžtų su visais...
Tik žemėje tikri namai,
O gūžtoje - vaikai.




Varlė karalienė



Užeikite į mano pasakų namelį;
Kas galite, arčiau prie miško,
Iš rytų ar vakarų,
Jinai sukiojasi
Tik ant vienos vištos kojelės,-
Įspėsi mano vardą,
Atsisuks.
Užėję nepamirškite slaptažodžio,-
Išeiti jau nebe pavyks,
Čia, virš galvos,
Baltieji debesėliai ganosi,
Reikės juos kirpti, verpti, austi
Ploną šilko rūbą,
Voratinkliu vartus apjuosus
Amžinai budėti...
Aš jums paruošiu gražų stalą
Iš savo sodo,
Kuriame nėra kilmės,-
Visi čia lygiai gražūs -
Varlė, skruzdė ir kirmėlė...
Pagros rytais cikados,
O vakare svirplys,
Pamiršite vargus ir badą
Trobelėje prie obelies;
O smilgos suriša kasas
Ir taip per visą žiemą -
Suverpsime ir dėsime
Į rankdarbių skrynelę,
Ką moka netgi varlė karalienė,
Pametusi savo suknelę
Per saulėtą pavasarį,
Prie Joninių laužų ugnies...





Ačiū už šviesą



Kiekvienas rytas,-
Vasarą ar rudenį ankstyvą,-
Su taure vyno -
Jame ir vynuogės,
Prisirpusios mano sode,
Atlaužiu medaus korį...
Oi, teka saulė
Jo gelsvam laše,
Prieš akis dangaus jūra mėlynuoja
Ir tavo akys debesų baltam dugne...
Gyvenimo svarstyklės
Dažnai susvyruoja;
Tu – viename,
O aš jau kitame krante,
Nutiesiau tiltą
Iš aukštų žvaigždžių pastolių
Ir mėnuo eina pas mane...
Palauksiu ir vėl būsime
Per visą naktį,
Net ir amžinai drauge,-
Kiekvienas rytas
Dieną sveikina.
Eime.




2013 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis

Rudens branda



Rudens vėjelis šiltas
Dar neskubina į trobą,
Tik nupučia lapus,
Kiti ir patys susivokia:
Pažiūri saulės link,
Į ražienas skylėtas
Ir rausvina klevai
Savo gimtinės vietą,
Kad būtų vis panašūs į kitus;
Aplinkui daug spalvų -
Dar pievos blizga
Ramunėlių skėčiais...
Į rudenį panašūs
Ir visų veidai,-
Įkaitę, saulės pamylėti,
Nes pats gražiausias iš visų -
Mėnuo rugsėjis,
Kai renkame ir sėjame.
Gyvenimo dienų branda,-
Kaip apvalus sėjančio rėtis...





2013 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Rugsėjis


Dienų sėja



Gražus kaip auksas
Saulėtas ruduo
Kviečių ir miežių
Varpose pribrendo,
Paskui ražienose sudygo
Palikti grūdai,
Nors ta sėja ir veltui...
Gyvybę šaukia
Palaidi žirgai,
Rasotą pievą
Rytais braido;
Pagausiu juos kaip vėją
Už palaidų karčių,
Kad užsisėsčiau rudenį
Ir vėl pavasariui
Juoduosius pūdymus užarčiau...
Pražys aguonos,
Rugiagėlių akys pabary,
Nebus plikos nė vienos pėdos,
Tiktai plaikstysis vėjas
Kaip išdykęs jaunas sartis.
Ruduo auksinis lekia
Mano dienas sėja,-
Tarsi javą barsto.










Po Šv. Baltramiejaus



Sode prinoko
Paskutinės slyvos,
Melsvi jų šonai
Primena akis,
Kurios vis kyla
Į padangę aukštą,
Kur klykauja pulkelis gervių,
Dar laukiančių jauniklių;
Kad tik nepasiklystų,
Neišsisklaidytų jų būrys.
Ranka nemoju
Ir nepakeliu kepurės,-
Tyli padangė,
Šviečia saulė – žiburys,
Pavasario gūžtas palikusios
Jos vėl į tėviškę sugrįš...
Saulė kaitri,
O šaltas vėjas
Pašiaušia plunksnas
Ir nusineša garsus;
Gyvenimas iš naujo prasidėjo
Tik tolimų kraštų
Laukų platybėse,
Kur tėviškės ranka nebepasieks,
Ilgai nemos...
Aš – gervė,
Prie savo pastogės
Su parištais sparnais,
Vis šauksiu visą žiemą:
-Kodėl mane čia palikai?
-Kad lizdo vietą
Saugotum budriai...


2013 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis

Gervių takais


Labanakt


Internetinė meilė



-Nėra kam trukdyti,
Nėra kam patarti,-
Esu senas Brisius,
Imk ir pasikark...
-Ant grandinės laiko
Senas įpratimas,
Kad mano geriausias
Ir senolis vyras,
Mielas jo knarkimas...
-Nėra ir saldžiausias,
Atsibodęs vynas,
Bet noriu išgerti
Taurę ligi dugno,
Kol kiti mėgina...
Paskui pabučiuosiu
Paskutinį lašą,
O jame ir žodis
Gražus įsirašo:
Myli ar nemyli,
Tik ramunės prašo,
Kada jos žiedelio
Lapelius jau peša...
-Viskas šioje žemėje,
Tarsi Rojaus sode,
Obuolys prinoko
Ir krenta į puodą...




Odisėjo strėlė



Dainuoju sau,
Šoku tik sau,
Kai visi mato
Ir niekas nemato,
Melodiją miškai pagroja
Ir pasaką nakčiai pasako...
Liūliuoja ir užpildo
Vienišas naktis
Beržai prie tako,
Pro kuriuos mėnuo slenka
Ir žvilgčioja į langą...
Nėra užuolaidos,
Tegu naktis
Pripylusi į taurę vyno
Mane lanko...
Prie mano lovos
Stovi Odisėjas,
Sugrįžęs iš kelionės,
Tempia tamprų lanką...
Jei nebijai, užeik-
Tai paskutinis žingsnis,
Kada Perkūnas trenkia.




Naujiems draugams



Būna sekmadienių
Ir paprastų dienų,
Kada palieki vienas,
Tada ir saulė,
Ir naktis tamsi
Atsiveria prieš langą:
Užeina kažkas pro duris
Ir beldžiasi į širdį
Džiaugsmas ir viltis,
Kad liūdesys – šešėlis.
Pakilo saulė
Ir nusišvietė dangus -
Toks tyras mėlis,
Kai kur tik mažas debesėlis...
Tyla ir muzika
Per visą dieną
Vis su manimi kalbėjo.
Žinau, kad lapuose
Dar supasi ir lengvas
Vėjas.




2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Žaidimai



Kada naktis
Ir mėnuo žarsto
Blyškius šešėlius
Medžių šakose,
Ant kelio išryškėja veidas,
Kurio nematęs niekada...
Pažaiskime vaiduokliais
Ir jų balsas
Primins tave,
Kada prakeikei nepažįstamą
Ir liko ant jo veido,-
Kaip antspaudas dėmė juoda...
Pažaiskime ir Dievą,-
Jis mylintis ir geras,
Atleidžia nuoskaudas,
Piktas kalbas...
Aš – tik žmogus,
Dar moteris, vaikų mama
Ir jų gyvenimo kūrėja,
Palik mane,
Nežaisime.






Laukinė puokštė



Kai sutikau tave,
Tu man nuskynei gėlę
Nuo kelio pakraščio,
Kuriuo dabar einu,-
Papūtė vėjas,
Plaukai susivėlė...
Oi, puokštėje tiek daug spalvų.
Atrodo, bėga metai -
Mes skiriamės ir susitinkame
Prie tų pačių kelių,-
Tos kryžkelės,
Kad jų nebūtų,
Mažiau išsiskyrimų,
Mažiau ir ašarų karčių.
Kiekvienas žiedas,
Tavo dovanotas,
Jau iš darželio abiejų:
Sodiname ir laistome,
Kad tik gražiai žydėtų
Nuo pat pavasario
Iki rudens šalnų...
O prie kelių -
Tos pačios gėlės,
Vis raudonuoja galvos
Laukinių dobilų;
Nuskink man vieną gėlę,
Kad nenuvystų žiemą
Ant stalo mudviejų...




Tai aš



Atiduodu vėjui
Savo garsų juoką,-
Man saulės gana...
Atiduodu žolei
Savo žalią pievą,-
Man akių gana...
Atiduodu upei
Savo tyrą mėlį,-
Man dangaus gana...
Atiduodu kvapą
Sodo obelėlių,-
Man jau užteks...
Atiduodu savo
Rudens baltą pūką,-
Man visko gana...
Turiu visą žemę,
Turiu visą dangų,
Baltas debesėlis -
Tai aš...
Pažiūrėk į saulę -
Atiduodu šviesą
Tik tau.


Ieškojimai


Ne pasaka,
O tik graži tikrovė,
Kad susitinka saulė
Su jaunuoliu berneliu,
Tas kelia kepurėlę
Ir dyla šypsena nuo veido,
Nes reikės pasakyti,
Ką širdyje turiu...
Tik iš dangaus
Išmokau pasakyti žodį,
Iš jo ir tiek jausmų turiu,
Kalbėti vis dar mokausi
Iš dangaus šviesulių,-
Jie paslaptis gili,
Čia atrandu jėgų
Ir tenka sau prisipažinti,
Kad nėra dar tokio žodžio,
Kuris palaimintų pasaulį,
Neliktų skaudulių;
Džiaugiuosi, kad jame
Ir aš, ir tu...





Svajonių paukštė



Ant kalno užkopiau:
Už jo žaliuoja pievos,
O kairėje upelis,
Rausvas jo vanduo,
Dešinėje per sodus
Likęs vienas kelias,
Kuris sujungdavo kaimo trobas,
Dabar - nė kvapo,
Tuštuma...
Beliko tik graži svajonė
Ir atmintis gera,
Kad paukštis susuka lizdelį
Ir sodo obely,
Kuri visai viena...
Palenktyniausiu dar su vėju,
Svajonės genama,
Į dangų pažiūrėjau -
Juk rytas aušta,
Keleliu pro sodą
Saulė bėga,
Jos spinduliai – svajonių paukštė,
Skrendanti prieš vėją,
Kur links berželis,
Bus toliau tvora,-
Juk sode obuoliais kvepėdavo,
Prie vartų atmintis,-
Kaip rymanti mama.







2013 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Nauja vaga


Ačiū draugams už foto

Artojas ir jo žemė;
Kas gali juos atskirti?
Juk bandė, kad pamirštų
Savo duonos kąsnį Lietuva:
Vis kažką davė, atėmė
Ir trėmė į kitus kraštus,
O žemė kvepia tik sava.
Kiek metų reiks,
Kad visa tai užartų,
Nes atmintis - kelių kartų
Ir amžinai gyva;
Ruginė duona
Ir motulės raugas,
Vis paliktas,
Kol kita duona kepama.
Paskui artoją pėdina varnėnas,
Jis grįžta, kur jo inkilas,
Ir gieda, švilpauja
Kaip botagėlis,
Kai ariama nauja vaga...
Daug švenčių
Ir džiugių linkėjimų,
Bet dar yra ką prisiminti,
Kad jau nesikartotų
Panaši amžiaus byla,-
Juodų spalvų gana,
Artojas aria vagą,
Kur jo Lietuva.






2013 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis

Palydžiu saulę



Poetei Quiqui Romero

Vėl rudens saulė
Vėlai kyla
Ir per padangę ritasi lengvai,
Trumpėjanti diena
Matuoja mūsų laiką,-
Tu atskridai ir išskridai...
Atleisk, nesutikau,
Tavęs nepalydėjau,
O būna taip gražu,
Kai vakarėja,
Kai pasitinka ir išlydi
Net nepažįstami, draugai.
Šiandien, nors mintimis,
Kaip saulę išlydėjau,-
Tu pakilai ir kregžde išskridai,
Už lango jau rikiuojasi
Gervių pulkai,
O mes palydime kas dieną
Savo pakilusią svajonę,-
Pažiūrime į saulę,
Kuri leidžiasi žemai...






Rudens dažai



Jaunystės gėlių
Tokia įvairovė:
Žiedai - po vieną,
Netgi puokštėmis;
Pavasarį gėlė vos pumpurą sukrovė,
Jau džiaugiasi visi...
Žydėjome, visi pražydo,
Net baltas beržas
Linkčiojo pakelėje
Ir aš nuo paties ankstaus ryto
Prisidengiau nuo saulės spindulių ranka,
Žiūrėjau ir tikėjau,
Kad amžinai žydės lelijos,
Pasikartos ir vasaros kaitra...
Nubąla rudenį laukai,
Užsidengia voratinklių skara,
Tada tik pamatai,
Kad mus abu baltai
Nudažė...
Kas?




2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Sugrįžimai


Ačiū Vilijai už foto montažą


Kiekvienas rytas -
Su draugais
Ir vakarai auksiniai,
Taip dosnūs rudenys
Ir baltos žiemos...
Renku po obuolį,
Kurie nukritę,
Skinu ir paskutinį...
Saldi spalva ta rudeninė,-
Kaip vakaro gaisai
Per visą dangų
Gyvybės upeliu ištvinę...
Nubraukiau sruogą nuo kaktos,
O saulė ją padažė -
Gelsta vakarėjant...
Nejaugi ji balta
Tarsi pusnis žiemos?
O gal tai tiktai obels žiedas -
Jaunystės ir pavasarinis,
Sugrįžtantys prisiminimai?



Ruduo



Vasaros pabaiga;
Pakvipo obuoliais
Ir vynuogės jau noksta,
Apsvaigsta dar galva
Nuo kaitrios saulės juoko...
Gal vyno prisunktas ruduo,
Jei iš padebesių, aukštai,
Lietaus lašai į burną krenta
Ir leidžiasi vorai,
Kad žiemai pasiruoštų,
Voratinkliai rytais
Per veidą braukia...
Iškilę skruzdėlynų kauburiai -
Langai jau uždaryti,
Pavasario balti perai
Užaugo, bėga skruzdėlytės.
Prisėdau prie obels,
Jaunutės šakos stiebiasi -
Tai mano sodas,
Mano ir skiepai
Man parnešė
Po vieną obuolį.
Ruduo.