2021 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis

Neperskaityti antkapiai

 




Kada užpildys istorikai

Palikusias spragas,

Jei neišliko dokumentų,

Kiek žuvo per karus,

Palaidotų prie plento?

Kada surinksime kaulelius,

Sudėsim kryželiu,

Priklaupsime prie antkapių,

Ištarsime vardus žmonių,

Kurie jau niekad nekalbės

Ir negiedos per atlaidus?

Žemė – viena duobė,

Kur guli šautuvas prie šautuvo,

Vieni pražuvo ir tylės,

Kiti, nušovę juos,

Nepasmerkti ir nepajutę atpildo…

Žodis tampa stebuklu,

Kai meilė mus suartina.

Mielieji žmonės,

Tik taikos metu

Netaikykim į savo artimą.




Rožių žiedai

 




Darželiuose puikuojasi,

Kai klevų lapai rausta,

Rožės ir astrai,

Daugelis kitų,

Jurginų galvos linksta

Tik po stiprių šalnų.

Saulutės veidas kaista

Trumpiau ir vis žemiau,

Žvaigždėms dangus atsiveria iš anksto,

O nuotoliai atrodo

Dar arčiau.

Mūsų regėjimas – iš žemės,

Norėtųsi ir iš dangaus,

Bet nežinodami iš anksto,

Kas visatą kūrė,

Dievybe pavadinome

Ir laikome prie namo

Rožės ilgokai žydintį žiedelį,

Kad būtų sieloje šviesiau.






Rudens jaunystė

 




Per vasarą dūzgena bitės,

Neša į avilius

Saldų medutį,

Apie avietes sukosi

Rudos vapsvytės,

Bet korių neradau,

Po lapais sliapiasi, –

Ne viską rudenį

Galiu matyti…

Tau – vasara,

O man pavasaris nušvito,

Žiedų – mažiau,

Bet širdyje – jaunystė...

Švyti.



Jūreivis

 




Jūreiviui sapnuojasi jūra,

Baltos bangų keteros,

Prie švyturio – undinė

Iš Anderseno pasakos

Danijos pakrantėje…

Sūpuojasi ir šiandien

Jam aukštos bangos,

Kai balta sruoga puošia galvą, –

Undinėlė sėdi ant uolos

Į gelmę pasilenkusi...

Ko jis laukia?




2021 m. rugsėjo 14 d., antradienis

Labanaktis

 



Liūdi žiedas,

Rudenį nespėjęs

Pamatyti saulės,

O kitas nužydėjęs

Nusviręs prie žemės, –

Abu liūdni,

Jei niekas nepakalbino…

Mes – du žiedai,

Rudens vėlyvą vakarą,

Svajojam apie laimę,

Kad ir mėnuo kalba,

Byra žvaigždės,

Semiame…

Labanaktis.




Šermukšnėlė

 




Gražiausias metas – praeity,

Pavasaris – žydėjimas

Vasara – aistra širdy,

Ruduo – uogų spindėjimas.

Saulute mano,

Tu esi viltis,

Nušvitusi ir danguje,

Žemėje atsivėrusi,

Kai žiedas virsta uoga,

Tu esi šalia,

Žaliu lapu rasas sugėrusi.

Paveldimumas

 




Elgiasi kartų kartos, –

Tokį gavo palikimą,

Nors jau nebedega ant stalo

Lempa žibalinė,

Skaido kosminiai laivai,

Sėdime ir per ekraną

Matome draugus ir gimines,

O kitam krašte – karai,

Dar nesibaigiantys vaidai…

Tada suprantu Dantės

„Pragarą’’, „Skaistyklą’’,

„Rojus’’ – dar nepasiekiamas,

Dangus – aukštai.



Saulėtas ruduo

 




Ilgėja ir ilgėja

Rudens vakarai,

Langą barbena lietūs,

O gal šaka be lapų

Prisiglaudė lengvai

Ir girgžda prisilietusi…

Ką ji man sako,

Suprantu ir širdimi, –

Abi mes jau rudens

Šiandieną pažymėtos,

Tokia švelni kalba

Šį rudenį saulėtą,

Net ir tada,

Kai lyja lietūs.



2021 m. rugsėjo 13 d., pirmadienis

Girių atgarsiai

 



Dažnai sustoja laimė,

Lyg drebulė miškelyje,

Pabyra rudenį lapai žalsvi,

Sukrauna pumpurą pavasariui,

Jame – keli žiedeliai,

Dar prieš šalnas juos saugo

Ir laiku užskleidžia,

O žemė baimę jų atleidžia,

Sudreba tik vėjo pučiami

Pačiame miško vidury…

Ateina laimė tais pačiais takeliais,

Kur skrido broliai,

Vilkėdami apsiaustais –

Žaliais, pilkais, su gelsvais apsiuvais,

Visi – jauni jauni,

Pačiam jėgų žydėjime,

Slėpėsi girių apsupty.

Kas krito, ką kulka pakirto,

Pravirko drebulės širdis,

Bet jų vaikai, vaikaičiai

Dabar pražydo ir laisvi.


Ona Baliukienė

2021 m. rugsėjo 12 d., sekmadienis

Koriai

 




Kaip skanu ragauti

Baltą kotą smilgos, –

Primena jis medų,

Rusvo korio kvapą,

Kur bitelės dirba.

Vasara prabėgo,

Nurudavo smilgos,

Šluotelėse sėklos

Prieš saulutę mirga,

Vėjeliui papūtus

Į žemelę sminga.

Džiovinu gėlelę – rožę,

Kas papuola,

Jos primena korį,

Meilę artimųjų.





Ona Baliukienė

2021 m. rugsėjo 11 d., šeštadienis

Du paukščiai

 


Pasveikina rytą giesme

Dar paukštis neišskridęs,

Pakelia sparnus į saulę –

Šildo, pasruošia skrydžiui…

Pasveikinkim drauge daina

Visus, kurios prisimename, –

Kiekvienas geras žodis šildo.

Dainuokime su paukščiais

Rasos lašu užgerdami,

Saulutės spinduliu sušildomi, –

Kokia padangė būtų,

Ji visada paliks miela,

Nes vandenyną ji atspindi,

Bangų mūša prie krantų girdisi.

Sielos daina – du paukščiai,

Kurie vienas kitą šildo.



Kartų žymės

 

Prisiminiau rašytoją Žemaitę,

Panašią į visas mamas,

Kurios atsinešė ir kraičio

Languotas vilnones skaras...

Rišdavosi ir vasarą,

Šaltais vakarais per darganą,

Apsiausdavo pečius

Rudens sulaukusios,

Šiltai sutikdavo žiemas...

Neryškios buvo skarų spalvos –

Ruda, melsva,

Pagražinta raudonu tulpių rašteliu –

Džiugino saulę apsigręžusią,

Baltą plaukų sruogą dengė

Po margintu pluoštu,

Išaustu jų pačių…

Kada nusiriša jau paskutinį kartą,

Sulanksto ir palieka dukrai,

Kad apklostytų vaikus…

Kiek tokių tebeturite skarų?


Statistika

 


Ona Baliukienė


Statistika – tik skaičiai,

Negailestingi it nuogi,

Už jų – negimę,

Sušaudyti kare

Ir tėvų nepažinę,

Skaičiukai byra ir iš pelenų…

Kai trūksta mums žinių,

Priešistoriniais laikais vadiname,

Ką sako klintys,

Kiek dantyse rasta žymių,

Kokios ligos kankino,

Kodėl išnyko nuo žemės paviršiaus

Gyvūnų ir žmonių.

Statistika – lentelė

Nuo Mendelevio laikų,

Kiek dar tuščių eilučių,

Nepažymėta mineralų,

Gal šie – iš kosmoso,

Kitų planetų atnešti

Ir liks statistikai kitų kartų.



Įnamiai

 



Priglaudei katę – jautiesi atsakingas,

Kad nesusirgtų,

Gaudytų sveikas peles,

Priglaudei šunį – bus laimingas,

Sulos prie durų,

Saugos ir tave…

Priglaudei žmogų – kalbiesi,

Kasdien jautri tema,

Kaip keičiasi pasaulis,

Kodėl iširusi šeima,

Nesi ir pats laimingas,

Ir vargina mintis, –

Liksi kažkuo skolingas,

Žmogus – ne šuo ir ne katė.




2021 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Šviesos pasaulyje

 



Gyvenimas yra šviesus,

Kada atsikratai blogų minčių,

Neturi priešų

Ir neturi jau ko bijoti,

Neslepi veido nuo savų,

O svetimus dar maga

Arčiau prisivilioti…

Viso pasaulio nepažinsi, –

Jis toks platus,

Kaip saulės šypsena padangėje,

Ieškai ir čia draugų,

Žvaigždėms vis nori nusilenkti,

O jos vis tolsta,

Jas seki ir savo žodį skelbi,

Kad vienišas mėnulis,

Tuo pačiu ir saulė,

Jeigu nėra darnos

Nė danguje, nė žemėje.



Lyriniai nukrypimai

 




Kiekvieną dieną laukiu

Tavo švelnaus balso,

Už kurio neslėptas

Mielas komplimentas, –

Kokie gražūs plaukai –

Balti balti ir garbana

Ant kaktos susiraičiusi…

Prisimenu kiekvieną dieną

Vasaros šiltos žydėjimą

Ir aukso rudenėlį,

Kada kaštonai krenta –

Rudi rusvi ir švelnūs,

Saulėlydyje toks ir veidas…

Kiekviena diena – mums muzika, –

Esam šokiui pasirengę,

Boluoja naktį žvaigždės,

Mėnuo bučiuoja skruostą pasilenkęs,

O už debesėlio šypso

Saulė nusileidusi…

Kiekvieną dieną – pilnatis,

Danguje – pašvaistė,

Rašau pirštu tau laišką

Melsvoje padangėje.


Ona Baliukienė



2021 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Mergelėms

 






Kuri sėjo linelius,

Tai ir kraitis lengvas, –

Rudens vėjas iškedena

Gelsvo lino saują…

Kuri laistė jurginus,

Parėmė jų galvas,

Tai ir meilė,

Ir palaima

Iš bernelio jauno…

Kuri astras nuravėjo

Rudenį pašaukdama,

Tai ir saulė palinkėjo

Jauna likti amžiams…

Man paliko gladiolė,

Visos žiedo spalvos,

Tol žydėsiu ir mirgėsiu,

Pakol nukąs šalnos.


Ona Baliukienė

2021 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Taku iki namų

 




Paukštis laikosi arčiau

Savojo lizdo,

Lapės ir kiti žvėreliai –

Prie savo olos,

Žino takus

Ir neša vaikams maistą,

Tiktai gegutė taikosi

Prie svetimos gūžtos.

Žiūrėdamas ir sekdamas,

Kaip šie gyvena,

Išsirenki sau taką,

Kuris veda per miškus,

Pagal žvaigždes kiti

Sau kelią randa,

Pasislepia nuo žvilgsnių svetimų…

Oi, nepraraskime namų.



2021 m. rugsėjo 7 d., antradienis

Po pusiaudienio

 




Po pusiaudienio ilgėja

Ir tamsesni šešėliai,

Eini ramiau, kartais lėtai,

Kad neužmintum jo,

O ryte atsikėlęs

Vėl pakartoji nuo pradžių pradžios

Ligi pabaigos…

Nelauki kataklizmų nė išbandymų,

Nori ramybės ir taikos,

Pats save pažinęs

Renkiesi kelią atgalios…

Esi tik sau nematomas šešėlis,

Kiti tave vis peršviečia

Baksnodami pirštu,

Primena praeitį susivėlusią,

Nesušukuosi jau šešėlio, –

Neleis dangus.



Ona Baliukienė




Gėlių žiedai

 




Saugok savo meilę,

Jinai – pievos gėlė,

Laikyk ją neaptvertą,

Neparišta nė paspirta

Plazdena vėjuje laisva, –

Žiedas – lūpose gaiva,

Tik švelniam žodžiui,

Bučiniui atvertos…

Mylėk savo moterį,

Jinai – rožė darželyje,

Palaistyta ir apgaubta,

Rūpesčio vis reikalaujanti, –

Visas jos grožis –

Viename žiedelyje,

Drugelių lankomas…

Surasi daug žiedų,

Prie labiau kvepiančio nuskrisi,

Bet liks vis atminty

Pirmasis žiedas – pirma meilė,

Dainos žodžiais skambanti.




2021 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis

Saulės patekėjimas

 




Ateinu kas rytą,

Saulei prisikėlus,

Ateinu, kada šauki,

Ir vakarėlį vėlų,

Kaip gėlė – prie gėlės,

Bangelė – prie bangelės,

Medis – prie medžio,

Šakelė – prie šakelės

Vėl ir vėl…

Ateinu prie tako,

Kurį muzika atvėrė,

Giesmė – tai ritualas,

Nepaprastas skambėjimas

Išjudina ir medį,

Aukojamą, kaip gėrį, –

Lapas – prie lapo

Suvirpa saulėje judėjimu…

Ateinu, kai saulė

Patekėjo.


Ona Baliukienė



2021 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis

Rudens depresija

 


Ruduo, kai klevo lapai

Tampa iš žalių rudi,

Juodais taškais dar padažyti,

Rudens depresija minty,

Kad nežaliuos lapas nukritęs…

Ruduo – viršūnėse klevų,

Buvęs per vasarą

Puošnus ir kepurėtas,

Atrodo liūdnas,

Kaip ir mes abu,

Kad ir diena –

Graži ir saulėta…

Ruduo – taip įprasta,

Bet visada ir netikėta, –

Pasislepia kaštonas

Po klevo lapu,

Išleidęs per anksti šaknis

Miršta nesulaukęs pavasario dienų,

Dangaus žydrynės nepasiekęs.

Ruduo, kai mes abu,

Nesėdime ant suolo po klevu

Ieškodami pavėsio.




2021 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis

Gyvybės paslaptis


 

Skrydis

 




Žmogus – nė paukštis,

Žvaigždė ar kometa,

Pakyla vis prie saulės

Svajų viršūnėje

Pavirtęs į Ikarą,

Tikrovėje – gyvybės medis,

Smilksta pamažu,

Šaknimis – į žemę,

Viršūnėle – į dangų,

Kol lygsvarą praranda…


Ona Baliukienė


2021 m. rugsėjo 3 d., penktadienis

Laimės kelias

 


Gera stebėti,

Kada teka saulė,

Prabunda gėlės,

Suošia miškai,

Byra nuo lapų rasos,

Čia linksmi paukščiai

Giesmę veda,

Žiojasi mažieji dėkodami,

Ką atneša tėvai…

Žiūrėdamas į dangų

Bėgi vis, kur saulė veda,

Pastoja kelią

Vakaro ir atšvaitai,

Ta pati saulė,

Aplinkui žydi

Sutemų verpetai,

Junti, kad pavargai…

Laikas – amžinas,

Pailsi žemė

Ir bėgdamas svajoji,

Rytą susitikdamas mąstai:

Gyvybę meilė kelia

Aukštai aukštai.


2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Svajonių išsipildymas

 



Vienatvėje gali

Išpildyt svajones –

Keliauti po pasaulį,

Rašyti meilės romanus

Žiūrėdamas į dangų,

Paversti žvaigždę mergele,

Mėnesėlį – jaunikaičiu,

O pats stovėsi erdvėse

Ir savo laimės lauksi…

Vienatvėje galiu kurti dainas,

Pasiųsti jas ir laišku,

Kad tu dainuotumei drauge

Ir meilę aukštintumei,

Atsiųstum atgalios

Su gėlių puokšte

Rytą ankstų…

Vienatvei atveriu duris,

Saulutei – visus langus,

Tegu pamato ir supranta,

Kokia šviesa liepsnoja

Plakančioj širdy

Ir pasitinkant vakarą.


2021 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Muzikinis vakaras

 




Atsisveikinu trumpam,

Kaip gėlė – tik nakčiai,

Daina liūliuoja,

Paslaptingai šnabžda,

Kad tu – šalia,

Lyg buvai nuo ryto

Iki vėlyvo vakaro…

Tau – ryto padėka

Už šią melodiją,

Kad abu nubustume

Sapnuodami pasaulį,

Kuriame plasnoja

Vasaros plaštakės.



Mokslas

 




Visi žmonės nori,

Kad pasakos gyvuotų,

Rašo ir pasakoja

Savo vaikams,

Kol patys išmoksta skaityti,

Taip moko pasaulyje likti

Su savo istorija,

Plėtotis leidžia

Ir seniesiems papročiams…

Kur būtų mūs vaikai,

Jie mokys ir savo vaikus

Per pasakas, dainas –

Mylėti, ne kariaut.