Sniego gniūžtė

Žiemos lengva ranka pabarstė

Snaigėmis takelį, –

Nuo kiemo į laukus, –

Ir papuošė egles Kalėdoms,

Apsupo visus baltu laukimu.

Suspaudė sniego gniūžtę

Ir metė ant kalvų,

Kur ji pataikė, pasipylė

Tiek daug žvaigždučių nuostabių.

Nutilo vėjas, dar nepusto, –

Šaltis neturi kailinių, –

Kiekviena snaigė limpa

Prie rankų vaikučiams,

Į kiemą bėga net nekviečiami.

Mamytei, tėčiui kliūva,

Broliukui – su kaupu, –

Pirmasis sniegas šiltas,

Toks baltas ir purus.

Oi, pasimėtyti juk taip smagu!