Tėvų sakmė

Mane tėvai išmokė,

Kad nesakyčiau: „Skauda“, -

Taip buvome išmokyti visi:

Nusigrįžti, paraudi

Ir ašaras nušluosčiusi eini...

Prisimenu, kai keldavau

Kitus nuo patalų,

Dejavo, tik patylomis.

Tas skausmas įsigėrė

Iki dabar į atmintį,

Dažnai sapnuoju, kad keliu

Ir pačiai labai skauda

Pusiaują ir pečius,

Net iki pat širdies gelmių.

Oi, patylėsiu, kas man skauda,

Kada keliuosi naktį

Ir rašau iš atminties,

Tada ir nesuprasite,

Kur mano skausmo paslaptis.

Tėvai gerai pamokė...

Gal taip geriau ir artimiesiems,

Ne tik svetimiems?