Akylas
senas varnas,
Nes
matęs daug laukų,
Medžių
viršūnėse nutūpęs
Vis
ilgisi namų.
Pamato
rankoj akmenį,
Kas
meta į jį net po du,
Todėl
ir slepia savo veidą
Po
juodu, kaip smala, sparnu.
Erelis
piešiamas – dvi galvos,
Turi
plėšrius nagus,
O
varnas neišardo
Net
ir mažų lizdų.
Kovai
pavasarį triukšmauja,
O jis
– baltu snapu,
Didysis
juodas varnas –
Iš
pasakų senų...
Dar
sako, kad jis kalba
Žmogaus
balsu
Ir
perspėja apie nelaimes
Didžiuosius
ir mažus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą