Nuo
kada tapome grobuonės?
Tik
sau, ne tau;
Net
akmenis suskaldę
Nepasijutome
turtingi,
Parsinešame
ir kas balta,
Netgi
skaldą – juodą, margą – sau...
Sausos
plutos jau neužtenka, –
Pelėsiai
– vaistas nuo ligų, –
Bet
kepame naujai ir metame,
Kas
dar vertinga ir gražu...
Žolė
maža tapo nevalgoma,
Nebepažįstame
gėlių,
Bites
atpratinome nuo pirminių avilių;
Tik
sau, arčiau savo namų...
Vis
kopijuojame ir statome,
Sau
laurus prisiskirdami,
Netgi
dainų žodžius...
Tik
sau, tik sau, tik sau,
O kas
išliks po žemės klodais,
Kiek
rasis slėpinių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą