2010 m. spalio 31 d., sekmadienis

Aš dienai nusilenksiu

Kai baigiasi diena,
Jos šviesios akys užsimerkia,
Ateina vakaro tyla,
Nurimsta prie užverto lango...
Apgręžčiau, jei galėčiau,
Ją kita puse ir kiek palaukčiau,
Jeigu nesklistų iš toli daina,
Kuri kasdien į sielą plaukia...
O, pamojuosiu jai ranka,
Kad ji nors kiek manęs palauktų-
Kaip lekia man į delną sutema,
O aš prie durų ją sutiksiu
Ir kas rytą vėl išleisiu.
Tokia jau mūsų prigimties tvarka
Ir aš jai nusilenksiu.

2010 m. spalio 28 d., ketvirtadienis

Ne tik Tau...

Maniau, kad išdaviau medžius,
Kuriuos labai mylėjau,
O kas gi kitas pasakys,
Jeigu tas pats- atskridęs vėjas.
Graži padangė vyturių,
Kai skraido ir be vėjo...
Prabėgau šiandien takelius,
Kuriais ir jie nuėjo...
Visi skirtingi-turi savo priežasčių,
Kiekvienas Savą kelią turi...

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Ežerėliai

Tavo akys, vaikeli,
Kaip du gilūs kalnų ežerėliai;
Nepaslėpk už blakstienų
Kaip kelias- juodų.
Bėga žvilgsnis tolyn,
Kur dangaus tyras mėlis -
Vis prie saulės arčiau,
Prie dangaus mėlynųjų akių...
Neliūdėk niekada, o vaikeli,
Ne upelis iš sielos gelmių,
Tik išskris mažas mažas paukštelis -
Tavo laimė iš rankų šiltų.
Ir išliks amžinai ežerėliai,
Tarsi pėdos nuo kojų tavų...

2010 m. spalio 26 d., antradienis

Vaivorykštė

Gyvenimo keliai vingiuoti
Ir daug vaivorykštės spalvų -
Tai visas spalvų spektras virš galvos;
Gali tik pastovėti, pamojuoti,
Bet nepasieksi jos...
Gerai, kad ji visus apjuosia,
Nuo tolimų kalvelių ir miškų -
Įsirėžė į pievą, žalią žalią
Kur bėgame visi kartu.
Nepasiklysim. Ir maži drugeliai
Atranda kelią link namų,
Kur buvo likęs tavo kelias,
Visų vaivorykštės spalvų...

2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Smagu

Pasislėpė po džiaugsmo sodais
Nuostabi gėlelė-
Ieškoti jau su tavimi dabar einu,
Gal pasislėpsime po liepomis,
Atrasime ir tą takelį,
Kuriame daug, oi, daug pėdų...
Jos vedė nuo seniai,
Kada visiems linkėdavome gero
Ir nešėm gėlę dovanų;
Prie atlapo švelniai prisegę,
Ieškojome ir laimės -
Penkialapių dobilų.
Kai ranką ištiestą pamatėm,
Nuėjome visi kartu...
Smagu.

2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

Prakeiksmas

O!Niekad negalvojau,
Kad aš būsiu vergas
Ir kalinys savo namų,
Kad negaliu žiūrėti ir pro langą,
Nes ten prisėdo ir kiti...
Pasižiūrėk, kaip šiandien lyja,
Kaip krinta lapai nuo šakų,
Prie menko tako prisišliejau,
Kiti nuėjo, aš lieku...
Taip ir mano tėvai gyveno,
Gal šitas prakeiksmas
Iš tolimų laikų?

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

Vakare

Daugiau šviesos, kai nėra saulės
Ir bėga laikas kaip vanduo,
Išeikime visi
Po lauką pasivaikščioti,
O tie laukai
Tokie žali...
Dabar rudens laukai
Rytais geltonai nudažyti
Raudonai švyti vakare;
Prie plataus kelio
Jau išėję pamatysim,
Kaip dega saulė
Net ir vakare.

2010 m. spalio 19 d., antradienis

Visada

Kas dieną ateinu
Pas Jus kita gatve
Ir pasisveikinu,
Nors nežinau, ar laukėt.
Bet širdies balsas veda
Vien tik pas Tave -
Pasikviečiau, gal ir užeisi...
Ateisi, kai labai reikės?
Nesutrukdysi, nebijok -
Seniai jau laukiu;
Padovanosiu šypsnį,
Palinkėsiu gero kelio
Prie slenksčio ateities,
Paspausiu ranką,
Kai išeisi...

Abiems vestuvių proga


Džiaugiuosi jau dabar už du -
Viena karta ir vienas laikas,
Kai laikas upeliu nubėga,
O Jūs sujungiate rankas,
Prisilietimas šis į širdį bėga...
Kai akys ieško vienas kito spindulių,
Nors ir saulutė kartais nebešviečia,
Tada šią ribą jau įveiksite abu,
Nes sielos irgi šviečia.

Vėlinės

Greit Vėlinės-diena,
Kai mirusieji mus aplanko...
O jų daugėja vis kasmet,
Žiūriu, kaip kapinės nusitiesė į lauką...
Ir ten, ir čia žvakelės dega -
Sujungia protėvių dvasias,
Kai stovime kalnelyje,
O varpas gaudžia
Ir smėlio kauburėlis toks birus,
Kad atmintį užpusto
Vėjo gūsis...ji trumpa -
Vos kelios kartos.

2010 m. spalio 17 d., sekmadienis

Einu namo

Einu namo,
Ledukas jau po kojomis
Man čeža-
Toks gražus ruduo.
Prie lango irgi jau prikepo,
Žiūrėsiu, kol nutirps,
Sušilęs jaukiai
Nuo mano lūpų ir minčių-
Gražu...
O!Kaip dailiai šaltis
Piešia savo raštą
Ir be istorijos klaidų...
Priglausiu dar ir kaktą,
Kad mintimis pabūčiau
Su Jumis.
Einu namo.

Ar matai?

Ar Tu mane matai,
Suklupusią prie vartų,
Ir žiūrinčią, kur pėdų atspindžiai...
Jie šviečia kaip viltis -
O gal ateisi ir pakelsi,
Rankas ištiesiu ,
Kai pažvelgsi į akis.
O!Kaip jas išbučiuosiu,
Dėkinga, kad mane Tu pamilai,
Abu nueisime prie uosio,
Kur teka Urvena,
Rausvi dabar klevai
Ir gulbės tvenkinio bangas
Sparnais nušluosto -
Žilvitis savo lapais dengs ilgai.
Ar Tu mane matai?

2010 m. spalio 16 d., šeštadienis

Jurginas

Pasisekė. Anksti. Jau atsikėliau.
Jurgino žiedą dar nuskyniau
Prieš pačias šalnas...
Bet neilgai jis vazoje žydėjo -
Nuvyto be šaknų, be žemės,
Kurioje užaugo ir mylėjo,
Nuo pat gimimo iki šios dienos.
Ir kam nuskyniau?
Tik dabar pasigailėjau -
Juk savo žemei nieko nebeduos...

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

Laukiu

Dar ankstus rytas -
Taip tylu.
Girdžiu, kaip Katedros bokšte
Varpai suskambo.
Kiek jis skambės?
Iki žilos galvos
Ir dar ilgiau,
Kai ir manęs nebus,
O mano pėdomis
Vaikaičiai vaikščios...
Ir atsistojau ant aukštos kalvos,
Kur LIETUVA kaip varpas skamba -
Nuo čia žygiuodavo
Kariai į rytus,
Nešė vardą Lietuvos,
Kurį kas rytas galiu tarti.
Likau sargyboje
Ir laukiu, kol gyva,
Kada sugrįš visi iš kovų lauko.
Jie atsiliepia iš istorijos laikų,
Kiti negirdi,
Nors po žemę vaikšto.

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

Obuolys

Kai lyja, galvą tik nuleidžiu,
Bet žiūriu į žemę,
Kuri lašus skaidrius sugers.
Lyg ašaras nuo veido vis nubrauksiu,
O po minutės skruostą vėl užlies...
Ir ne todėl, kad šiandien šalta-
Savo sode po obelimi slėpiuos,
Ji mano ką tik pasodinta,
Pavasarį galbūt žydės,
Bet obuolių nebus...
Jeigu užmegs, nors vieną
Sušildysiu savo delne,
Atnešiu Tau, kad prisimintum
Tą obelį...mane.

2010 m. spalio 12 d., antradienis

Myliu

Pasisekė pagauti vėjo gūsį
Ir į krūtinę jį pasiėmiau kaip savą,
Dabar galėsiu laužą vėl įpūsti,
Uždegti danguj saulę...
Ir žodį pasakyti, kurio taip laukiau,
Skubu, kad nepabėgtų vakare
Paskui saulutę-būtų šalta...
Dar pastovėsiu-vakaras arti,
Tave vardu pašauksiu,
Jeigu ateisi, su vandeniu ir duona
Pasitiksiu-visad lauksiu.
MYLIU.

Ruduo

Ruduo- lietaus lašai
Saulutės spindulius pakeičia
Ir krinta lygiai, vėjo dar nėra.
Ankstyvas rytas vos vos švinta,
Kokia šiandieną bus diena...
Kur eisiu, ką sutiksiu,
Jeigu lietus per dieną merks,
Kas po medžiu galės dar pasislėpti,
Jei jų kepurės žiemai nusilenks?
O koks nušvitęs mano kelias,
Kada į rytmetį einu-matau:
Prie namo moja man šakelė,
Ruduo ruduo ruduo...

2010 m. spalio 11 d., pirmadienis

Lapai

Ruduo auksinis, klevo lapai krinta -
Viršūnėje jų nebėra daugiau,
O pažeme šešėliai slenka
Nuo apatinių-jų kaskart mažiau...
Dabar neatrenku, kuriais žavėjausi -
Čia jų tiek daug, visi kitokie -
Ne vienos spalvos...
Ir kaip atskirti, kurie krito tik nuo vėjo,
O kiti per audrą
Klevui nuo galvos...

2010 m. spalio 10 d., sekmadienis

Būkim su Lietuva

Pasistiebiau,
Pro tvorą pažiūrėjau,
O ten laukai, kalneliai ir miškai,
Atidarysiu vartelius,
Į savo kelią rytmetį išėjus,
Parnešiu rudeninių pienių pūką ant kaktos.
Papasakosiu ir vaikaičiams,
Ką mačiau, regėjau
Stovėdama prieš vėją ant kalvos
Ir pamatys jie Lietuvą,
Kurią su vėliava iškėlė,
Tokie kaip jūs, mano vaikai,
Pasauliui nunešėt jos vardą,
Grįžkit atgalios.

2010 m. spalio 9 d., šeštadienis

Sudie

Labas. Laukiau aš Tavęs,
Laukiau duris pravėrus,
Pro šalį eidavo kažkas -
Nuėjo ir nuėjo...
Tik šiandien pamačiau staiga,
Prie kelio posūkio Tave-
Akys spindėjo ;
Pamojai virš galvos ranka,
Aš atsakiau...užėjo.
Ilgai sėdėjai, tik nakčia,
Rankas pakėlei-supratau,
Mane labai mylėjai.
Sudie. Atleisk, kad taip išėjo...

Upeliukas

Vėsus, bet saulėtas ruduo -
Brendu per nešienautą pievą,
Smilgos linksta ir šnabždasi,
Ką žiemą veiks, staiga sustingo...
Lengviau man bristi upeliu,
Prisimenu, kaip jis pavasarį
Per pievą išsiliejo,
Pravėriau į gyvenimą duris,
Vaikystę palikau, į ją duris užvėriau,
Kada į kiemą išėjau-jausmai užliejo...
Ant lūpų švelnų vėjo gūsį pajutau
Ir sodas baltai sužydėjo.
Ėjau, žiedus rinkau plačiai duris atvėrus;
Ir nepamačiau, kaip vasara praėjo -
Po kojom šiltas teliuskavo vandenėlis
Ir antrą kartą vėją pajutau...
Dabar pieva medum kvepėjo,
O upeliukas rudenį toks pat platus,
Kada abu ėjom...

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

Dėl ko?

Jau rytą ant žolės šalna,
O medžių lapai nenukritę,
Tik klevas plačialapis skuba...
O gal ir nori, kad kas rinktų juos,
Pasidabintų trobas,
Iki pavasario primintų,
Kaip jie šildėsi saulutės spinduliuos.
Ir aš einu, po kojomis taip šiugžda,
Parinksiu, parsinešiu,
Bet tiek daug, palikti gaila.
Atvesiu čia vaikaitį, gal pasivolios
Ir parsineš namo jis širdyje
Rudens dienų gaivumą.

2010 m. spalio 6 d., trečiadienis

Diena

Kada atsikeliu ryte-
Visi dar miega.
Už lango dar tokia tyla
Lyg bristume per gilų sniegą...
Galvoju:viską padariau,
Ko vakar negalėjau.
Į mišką dar nenuėjau,
Gal mano ąžuolo giles
Nupurtė vėjas?..
Nubėgsiu pažiūrėti,
Kai rasos nebus
Ar šerkšnas nuo šakų nukris
Be jokio vėjo.
Dabar prisėsiu ant kėdės,
Kur šitiek metų prasėdėjau-
Gal ir ašara nukris:
Galvosiu apie kelią,
Kuriuo abu ėjom,
Kol vėl naktis atskris.

2010 m. spalio 5 d., antradienis

Nuovargis

Nepavargau nuo metų,
Jie savi-žinau, nuo kur skaičiuoju,
Nepavargau nuo kelio,
Kuriuo vis einu
Ir sveikinuosi su visais ,
Kartais ilgiau sustoju...
Nepavargau ir nuo minčių,
Kurios mane aplanko,
Ateina ir daugiau svečių-
Svajonė mane visad lanko.
Nepavargau nuo netekčių,
Daug visko prarasta-pabrango;
Trumpėja dienos-jau ruduo,
Artėja jau žiema-taip pavargstu,
Kai trūksta žodžių pasakyti Tau:
-Kaip laukiu!

2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

Mokytojo diena

Šiandien mokykloje buvau :
Ant pirštų galų ėjau per kiemą,
Nes kiek čia palikta pėdų,
O gaila jas užminti -
Kiekvieno vis kitokios, mielos...
Praeis gal metai ir kiti,
Jas užpustys iškritęs sniegas,
Net atmintis išdyla-
Kas beprisimins, kad ėjome ir per balas,
Kad šitą ribą dar pasiektume.

2010 m. spalio 3 d., sekmadienis

Mokytojo dienai-mokytojams

Brangieji mano,
Su jumis tvirta buvau,
Nors ir jausmų nerodžiau,
Kaip nubalau-nepajutau,
Nereikia man to moteriško grožio...
Ir kai reikėjo, išėjau-
Matei kada, kaip balerinos
Paskutinį šokį šoka?
Visiems tas pats-gyvenime turi tik tai,
Ką dirbdamas iš jo atkariavai,
O visą laiką dar vis mokomės...

Akmuo

Kada maža buvau,
Žaidžiau su akmenėliais,
Prie kelio į namus
Visus sudėjau.
Paaugusi iš jų sudėjau žodį,
Kurio dar niekam nesakiau,
Kvailai atrodė...
Jis išvedė mane
Į kelią platų:
Ėjau , akmenėlius barsčiau,
Prie jų paliko žodžiai,
Su kuriais namo grįžau-
Kvailai atrodė...
Barsčiau pakelėje mažuosius
Ir maniau-tai Dievo duota;
O vieną didelį pasilikau
Ir kelio pabaigoj padėsiu,
Kad visi matytų-sugrįžau,
Nes po kelionės pavargau
Ir nuėjau ilsėtis.
Kvailai atrodys...

Jaunystė

Jaunystė-tai vasaros šiltos verpetas,
Upės sūkurys sraunios versmės.
Eini taip palengva ir nematai,
Kaip dienos sukasi ir lekia...
Nešiesi širdyje tik žodį MEILĖ -
Nepamatai, kaip metai bėga.
Žiūri į versmę, ieškai sūkurių,
O jie vis bėga bėga tolyn, kur vėl seklu,
Įstringa tarp šaknų, nutyla ir užmiega.
Greit baigiasi ir siautulingoji tėkmė,
Nespėjai net įsižiūrėti-pareini tuščiom,
Tavo pėdas nuplovė lietūs.

Mano diena

Išeidama užrakinu duris,
Kai ateinu, jau nebeskambinu.
Žinau, kad niekas jų neatidarys,
Prie slenksčio niekas neprakalbins...
O už langų-kokia diena skaisti.
Išeičiau pasivaikščioti,
Bet diena lekia,
Aš pasilieku kambary,
Kad niekas nematytų
Mano liūdno veido...
Ilgai taip trukti negalės -
Juk dar mano saulutė
Vakaruos nenusileido.

2010 m. spalio 2 d., šeštadienis

Pasižiūrėkite

Pabėgau

Nuo tolstančių rytų
Lig vakaro vėlyvo
Aš taip ilgiuosi džiaugsmo-
Tavo akių.
Ir negaliu pasiekti,
Pas tave nebėgu.
Žinau, kad būsi ne namie.
Prie durų nestovėsiu svetimų...
Pabėgau.

Rudens šiluma

Taip norėjau džiaugsmo,
Saulute užlieto,
Sušildyto laužo
Joninių nakčia;
Tavo rankų nešto
Rytmetėlį ankstų
Ir per dieną šypsnio,
Lydimo šviesos...
O atėjo skausmas,
Pro saulutės lietų,
Plovė mano veidą -
Dingo šypsena.
Vėl suglausti lūpas
Kaip seniau norėčiau,
Bet ruduo atėjo -
Baigėsi saulutės
Puotos šiluma...

2010 m. spalio 1 d., penktadienis

Jeigu liūdėsiu

Kokia graži diena,
Saulutė rieda rieda,
O spinduliai trumpėja -
Naktys ilgos.
Ir tų naktų minutės
Ilgos ilgos,
Kai bemiegę naktį
Praeini keliu,
Kuriuo sunku žingsniuoti...
Tada nepastebėjau,
Kad jisai
Sausa žole užklotas.
Braukau smilgų stiebus,
O jie man šaukia:
-Tu nebijok,
Dar mūsų vėl pavasaris
Žaliasis laukia.
O kas dar lauks manęs,
Kada nespėsiu,
Prieš susiliejant su žeme
Liūdėsiu...