Netaisyklingi
užrašai
Ant
senų sienų,
Braižyti
akmeniu arba plyta,
Kažkam
jie mena
Praeitį
ir dieną,
Nors
datos ir nėra...
Pro
ją praeidami
Skirtingai
vertina – terlionė,
Kitas
prisimena savo valiūkiškas dienas,
Kad
taip nusakė
Ir
savo svajonę –
Ilgiau
išlikti atminty
Nei
degusi plyta...
Kai
kelio baigtyje
Pastatomas
kryželis,
Užrašomas
net vardas ant akmens,
Apauga
jis žaliąja samana,
Kuri
vis atželia ir atželia
Ir
tarpsta net seniausių sienų plyšiuose,
Kol
vardas pasimiršta.
Gyvename
čia ir dabar kol kas
Ir
braižom figūras.